Žemaitijos grožis : Biržuvėnų dvaras

2011 metais restauruotas Biržuvėnų dvaro ponų namas. Nuotr. klasika-tradicijos.lt

Juosiamas Žemaitijos kalvų ir miškų, vaizdingame Virvytės upės slėnyje nuo seno įsikūręs Biržuvėnų kaimelis ir Biržuvėnų dvaras. Kadaise buvęs pašto kelyje Šiauliai-Telšiai, šiandien jis paslaptingai nutolęs nuo pagrindinių tarpmiestinių kelių. Po 2004 metų gaisro buvo atskleistos paslaptys, kurias šis dvaras saugojo 60 metų.

Iš Luokės keliaujant į Biržuvėnus nesunku įsivaizduoti vaizdingomis kalvomis ir slėniu ant arklio šuoliuojantį legendinį žemaičių „svieto lygintoją“ Tadą Blindą. Būtent šiuose kraštuose yra XIX-ojo amžiaus valstiečio-maištininko tėviškė…

 

Vaikštinėjant po gražiai sutvarkytą reprezentacinį Biržuvėnų dvaro kiemą, jo gale stovintis medinis ponų namas gali pasirodyti visai nedidelis ir kompaktiškas. Tačiau išorė apgaulinga – namas iš tiesų yra beveik 900 kv. metrų ploto.

2011 metais rekonstruojant ponų namą, atkurtos reprezentacinės patalpos ir įkurta vietinė biblioteka.

Beveik 300 metų, nuo XVII a. II pusės iki 1940-ųjų, dvaras priklausė bajorams Gorskiams.

 

Atvykstant nuo Luokės miestelio pusės, laukuose iš tolo pasitinka mūrinis, laiko ženklų išmargintas koplytstulpis.

 

Manoma, kad jis buvo sumūrytas 1764 metais, pažymint Biržuvėnų dvaro rekonstrukcijos baigtį.

 
 
 

Turtingai ir išsilavinusiai Gorskių giminei Biržuvėnai buvo vienas svarbiausių rezidencinių dvarų. Dėl to šaltiniai mini prabangų ponų namo interjerą: parketo grindis, marmurinius stalviršius, barokinę sienų tapybą, sietynus, fortepijoną ir oda aptrauktus ąžuolinius drožinėtus baldus, baltų, žalių, juodų koklių krosnis.

Biržuvėnų dvaras neatsiliko nuo modernėjančio XX a. pradžios gyvenimo – 1900 metais vietoje senojo malūno pastatytas naujasis „plytų stiliaus“ malūnas, kuriame įsteigtas kartono fabrikas. Pirmajame malūno aukšte įkurta jėgainė, kuri tiekė elektros energiją dvaro sodybai ir darbininkų namams. Ponų name įvesta telefono linija, o tarpukariu Gorskiai važinėjo įsigytu automobiliu.

Dvaro sodybos kieme – išlikusi pietinė oficina, restauruota 2012 metais. Oficinose buvo įrengiamos dvarą aptarnaujančios virtuvės bei kitos pagalbinės patalpos. Nuotr. klasika-tradicijos.lt

Biržuvėnų ponų namo interjerai sunaikinti sovietmečiu, nacionalinavus dvarą, jį perplanavus ir įkūrus kolūkį. Ponų name buvo ūkio kontora, biblioteka ir kultūros namai. Nepaisant to, iki 2004-ųjų nelaimės ponų namas buvo vienas iš geriausiai išlikusių tokio tipo namų Lietuvoje. 2004-ųjų metų gruodžio 24-osios naktį įvykęs gaisras medinį ponų namą sunaikino.

Kaip gražia žemaitiška tarme pasakoja dvaro darbuotoja, po 2011 metų atstatymo dvare autentiška išliko tik žalių koklių krosnis ir didžiulis kaminas, beje, turintis savąją paslaptį…

Greta telkšantis tvenkinys – tai malūno užtvankos patvenkta Virvytės upė. Senasis vandens malūnas ir jo užtvanka minimi jau 1727-ųjų metų inventoriuje. 1900 metais malūne įrengta jėgainė veikė iki 1960 metų.

 





 
 

Biržuvėnų dvaro lobio radybos

 

Dvaro lankytojai neatsitiktinai kviečiami sudalyvauti edukacinėje Lobio paieškos“ programoje – XXI amžiaus Biržuvėnų dvaro istorija yra susijusi su lobio radybomis.

Po gaisro nelaimės, 2005 metų vasarą į Biržuvėnus iš Prancūzijos atvyko vienintelė paskutiniųjų dvaro šeimininkų Onos ir Tado Gorskių palikuonė – jauniausioji duktė Janina de Nagourski. Ji parodė, kur buvo paslėpta skrynia su XVIII a. Saksonijos (Dresdeno) manufaktūros porcelianu – tikru lobiu, kuris po dvaro grindimis buvo užkastas 1940 metais viename iš dvaro kambarių, šeimininkams bėgant nuo tremties ir traukiantis į Vakarus.

Pasak Biržuvėnų dvaro darbuotojos, tai – vienintelė išlikusi autentiška koklių krosnis visame dvare. Jos žali kokliai dekoruoti Gorskių ir Vainų šeimų herbais. Nuotr. klasika-tradicijos.lt

Medinėje sutrūnijusioje skrynioje buvo rasta ir ištraukta beveik 300 porceliano indų, sidabruotos šampaninės, keletas butelių vyno. Visa tai Gorskiai tikėjosi kada nors grįšią rasti. Dvaro lobį šiandien galima išvysti Varniuose, Telšių Vyskupystės muziejuje.

2004-ųjų gaisro metu buvo atskleista ir dar viena paslaptis – iš tarp aukštų buvusios perdangos ertmės iškrito ten buvę paslėpti ir šūsnys dokumentų – keturi šeimos fotografijų albumai bei 180 dvaro dokumentų knygų. Kai kurie iš dokumentų pasirašyti karaliaus Augusto II-ojo.

 

Atkurtame Biržuvėnų ponų namo koridoriuje – išlikusios autentiškos juodos ir baltos grindų plytelės…
 
Šis koridorius veda į dvaro lodžiją-galeriją.

 
 
 
 
 
 
 
 
 

Mitinė Laumės pėda

 

Lankant Biržuvėnų dvarą visiems rekomenduojama nukakti ir iki mitinio šaltinio, pavadinto Laumės pėda, esančio už kelių šimtų metrų, miške, kitoje Virvytės upės pusėje. Ši šaltiniuota vieta primena didžiulės pėdos formą. Rekomenduojama gerti ir prausti jos vandeniu veidą, akis bei tikima stebuklingomis gydančiomis ir jauninančiomis jo galiomis.

Gali būti, kad mistinėmis šaltinio galiomis tikėjo ir patys dvaro šemininkai Gorskiai. XIX amžiuje už namo, apatinėje Virvytės terasoje kuriant peizažinį parką, iš jo buvo nutiestas takas-alėja į už upės esantį mišką su Laumės pėdos šaltiniu. Į šį parką buvo galima pasidairyti iš užpakalinėje namo pusėje buvusios lodžijos-galerijos.

 

Mergaitės su gėlių pintine skulptūra priešais Biržuvėnų dvaro ponų namą. Nuotr. klasika-tradicijos.lt

 

Tado Blindos pėdsakais

 

Tadas Blinda – ne tik legendinis herojus iš nuotykinių kino filmų. Tai iš tiesų XIX amžiaus Žemaitijos dokumentuose randamas asmuo, gimęs 1846 metais ir gyvenęs Luokės parapijos Kinčiulių kaime. Šio kaimo žemės ribojosi kaip tik su Biržuvėnų dvaro žemėmis. Pasak Žemaitijos kraštotyrininkų, kaupusių ir tyrinėjusių informaciją apie Tadą Blindą, tai galėjo būti tiesiog vietinis „razbaininkas“ – aplinkiniuose valsčiuose kartu su bendraminčiais plėšikavęs maištininkas. Tokių, kaip jis Žemaitijoje senų gyventojų buvo prisimenamas ne vienas. Tadas Blinda prisimenamas kaip išvaizdus, šiek tiek mokytas, turėjęs pamėgtą karčemą Luokėje ir dažnai pasirodydavęs miestelio turguje – Jomarkuose.

Už Kinčiulių kaimo esančioje Byvainės girioje (Kinčiulių miške) stovėjo bei turistų buvo lankoma Tado Blindos pušis, nuvirtusi 2016 metais. Pasak legendos, „razbaininkams“ pasitraukus į mišką, prie pušies buvo tariamos priesaikos.

Greta Biržuvėnų dvaro sodybos – tvenkinys, susidaręs patvenkus Virvytės upę. Malūno užtvanka minima jau 1727 metais. Kitapus tvenkinio buvę dvaro darbininkų trobesiai.

Tado Blindos – „razbaininko“ iš Kinčiulių kaimo maištas prieš priviligijuotųjų luomą galėjo nepaliesti Biržuvėnų dvarininkų – manoma, kad kiunciuliškiai buvo ne jų pavaldiniais ir lažą ėjo bažnytinių dvarų valdose.

Netoli Biržuvėnų esančios Luokės bažnyčios knygoje yra įrašas apie Tado Blindos vedybas, o taip pat mirtį 1877 metais. Jis turėjo tris dukteris. Lietuvių rašytoja Lazdynų Pėlėda rinko žemaičių pasakojimus ir užrašus apie Tadą Blindą, o 1900 metais pradėjo rašyti apie jį grožįnį kūrinį. Nebaigus rašyti, sukaupti užrašai buvo perduoti Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui, parašiusiam pjesę  „Blinda. Svieto lygintojas„.

1972 metais buvo pastatytas Lietuvos kino klasika tapęs režisieriaus Balio Bratkausko meninis nuotykių filmas „Tadas Blinda„, sukūręs žmogų-legendą iš Žemaitijos


 

 
APLANKYKITE:

Biržuvėnų dvaro sodyba ir etnografijos muziejus: birzuvenudvaras.lt

SKAITYKITE:

Biržuvėnų lobį iškasė pati šeimininkė, Jolanta Juozapavičienė, Telšių žinios, 2005 06 28, www.varniai-museum.lt 

Biržuvėnų dvaro lobiai, Kristina Girčienė, Penktadienio Žemaitis, 2005 07 01, www.varniai-museum.lt

Dar kartą apie „razbaininką“, „svieto lygintoją“ Tadą Blindą. Žemaičių žemė, 2001, Nr. 4. Samogitia.mch.mii.lt
 
 
 
 

© klasika-tradicijos.lt

image_print