Tolima artima Giedrės Ališauskaitės Indija

Giedre Alisauskaite Shivpuris prie Gangos

Vos įžengusi pro duris, Giedrė spinduliuoja neįprastai stiprią energiją. Pirmasis įspūdis nėra apgaulingas – moteris daugelį metų gyveno Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Indijoje, o taip pat, Graikijos salose. Dirbdama vadovaujantį darbą vienoje iš didžiausių Indijos kompanijų, laisvalaikiu ji apkeliavo visą Indijos pusiasalį nuo Himalajų kalnų šiaurėje iki vandenyno pietuose – autostopu, traukiniais, autobusais, rikšomis…

Visa Giedrės Ališauskaitės tolimuosiuose kraštuose sukaupta patirtis ir energija šiandien atsiskleidžia moters rankomis atliekamuose ajurvediniuose masažuose Vilniaus senamiestyje įkurtuose holistinės terapijos namuose…

 

Ajurveda – lietuviams

 

Giedre, šiandien su tavimi susitinkame jaukiame, ramiame Vilniaus senamiesčio kampelyje – tavo įkurtuose holistinės terapijos namuose. Čia tu supažindini su ajurveda, joga, Reiki… Kaip šie alternatyviosios medicinos gydymo būdai atsirado tavo gyvenime?

Visada norėjau jaustis gerai, būti sveika. Kai jau daug kartų atsimušiau į moderniosios medicinos sieną – „nepagydoma, nėra priežasties, antibiotikai visam gyvenimui“, pradėjau ieškoti atsakymų. Mano pradžia buvo kinų medicina, paskui – tailandiečių terapijos. Norėjau išmokti pasitikėti savo organizmu, jo išmintimi, gijimo galia.

Gyvendama Jungtiniuose Arabų Emyratuose, pradėjau domėtis ajurveda – indų natūraliąja medicina. Emyratuose indų bendruomenė labai didelė, yra daug ajurvedos klinikų, gydytojų, vaistinių. Tuomet man viskas pasidarė aiškiau, pradėjau studijuoti.

Indija Kerala Pirmasis saris

Ir tuomet susidomėjai egzotiškąja Indija…? 

Indija mane priviliojo daugiau nei prieš dešimtmetį. Joje pradėjau lankytis dar gyvendama Emyratuose. Mokantis jogos kursuose Indijos mieste Rišikeše, tame pačiame institute buvo dėstoma ir ajurveda. Turėdama kelias laisvas valandas dienos metu, pasirinkau ir kelis ajurvedos masažo kursus, pamėginau ir labai patiko. Rišikešas – pasaulio jogos sostinė. Tai vieta, kur yra daugiausia jogos mokyklų, kur važiuodavo „The Beatles„, „The Rolling Stones„… Ten tebėra jų ašramai (red.past. induizmo vienuolynai arba atsiskyrėlių buveinės).  Po to praėjo labai daug metų ir daug kitų kursų bei mėginimų, kol tai tapo mano pagrindiniu užsiėmimu (red. past. Giedrė ilgą laiką dirbo verslo plėtros ir inovacijų vadove įvairiose JAE ir Indijos kompanijose). Ajurveda, joga ir holistinė terapija jau šešetą metų yra mano pagrindinis užsiėmimas

Kodėl ajurveda gimė būtent Indijoje?

Ajurveda – Indijos senoji medicina. Ajur reiškia „gyvenimas“, veda – „išmintis“. Ji turi labai daug panašumų su kinų, graikų, arabų, Amerikos indėnų ir Europos šalių senąja medicina. Kinų ir indų medicinos – geriausiai išsaugotos pasaulyje, todėl jos taip plačiai ir plinta. Nesakau, kad jos geresnės, galbūt lietuvių natūrali medicina mums dar labiau tiktų – jos išminties perlų yra sočiai, pavyzdžiui, tokių, kaip Vydūno pamokymai.

Nors ajurveda yra ir daug nukentėjusi, ypač anglų kolonizacijos – radžos – metu, tačiau vis tiek yra labai gerai išsaugota. Jos užuomazgų atsirado beveik prieš 10 000 metų ir 5 000 metų ji buvo praktikuojama kaip kasdienė medicina Indijoje bei didžiojoje dalyje Azijos. Ajurveda apima viską, tai nėra tik žolininkystė – tai ir chirurgija, ir pediatrija ir dietologija…

Risikesas Indija

Ar ajurveda atsako į visus tavo klausimus?

Ajurveda yra labai plačiai ir giliai išvystyta. Ji atsako į daugybę gyvenimiškų ir medicininių klausimų bei remiasi gamtos dėsniais. Esu gamtos vaikas, užaugusi mažame miestelyje, daug laiko praleidusi kaime, fermose, miškuose, ir gamtos artumas man yra labai svarbus.

Moteris – švaistūnė, degintoja arba kaupėja – tai juk tavo pačios sulietuvintos ajurvedos vadinamosios došos Vata, Pita ir Kapa?

Švaistūnė, degintoja ir kaupėja – tai mano sugalvoti pavadinimai. Aš stengiuosi, kad ajurveda būtų prieinama visiems. Ją praktikuojant, o tiksliau, gyvenant išmintingai, nebūtina vartoti nesuprantamus žodžius, vyniotis į marškas ar vaikytis kitų paviršutiniškų dalykų. Sanskrito pavadinimai skamba labai egzotiškai ir tai ne visada suprantama. Tai nuostabi kalba ir ji ateina į kiekvieno praktikuojančiojo gyvenimą labai natūraliai ir savu laiku.

Ajurveda – tai ne mistika ar egzotika, ji nėra pririšta prie vietovės, žemyno, religijos ar laikmečio. Tai yra išmintis, paremta visatos ir gamtos dėsniais. Kur bebūtum, kuriame krašte, ar Indijos pietų tropikuose, ar šiaurės ašigalyje, gamta ir visatos dėsniai veikia visur vienodai.

 

Sparnai – stipresni nei šaknys

 

Kaip tu atsidūrei Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kaip ši šalis tapo tau vartais į Indiją?

Pajutau, kad noriu permainų, absoliučiai visko naujo – naujos šalies, kultūros, naujo darbo, kitokio klimato… Emyratuose susipažinau su rytų kultūromis, visomis natūralios medicinos sistemomis, energetinio gydymo būdais, jogos rūšimis – viskuo. Nes ten ir yra viskas. Viskas, kas yra pasaulyje – atvežta į Emyratus. Kokia tik bebūtų psichologijos, filosofijos, natūralaus gydymo mokykla ar sistema, išvystyta ar nelabai – ten yra viskas. Tačiau ir poreikis yra toks didelis, kad visos mokyklos ten klesti. Į Emyratus labai lengva kažką atvežti ir pristatyti, nes žmonių populiacija labai didelė, gyvenimas labai turtingas, bet įtemptas, todėl žmonės ieško alternatyvių atsipalaidavimo ar sveikatos palaikymo būdų. Aš netgi negalėčiau pasakyti, kokios šiuolaikinės ar tradicinės jogos rūšies nesu išbandžiusi.

Dzaipuras

Kaip užpildyti šį tarpelį – Lietuva… ir staiga Jungtiniai Arabų Emyratai?

Nebuvo staiga. Tarp Lietuvos ir Emyratų buvo penkeri metai Anglijoje ir… gyvenimą pakeitęs Tailandas. Lietuvoje aš jau senai negyvenau. Labai myliu Londoną ir ten praleidau nuostabius penkerius metus, bet pajutau, kad laikas judėti į priekį. Viskas susitvarkė gražiai ir romantiškai – nuvykus į Emyratus atostogų, radau darbą ir nusprendžiau apsigyventi, kitaip sakant, pabėgau pas arabus

Keliavai po daugybę egzotiškų kraštų – Vidurio Rytus, Aziją, Šiaurės Afriką… ar paminėjau viską? Iš kur tiek drąsos šviesaus gymio merginai iš mažo Lietuvos miestelio?

Tiksliau būtų – Indija, Tailandas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Omanas, Iranas, Egiptas, Bahreinas… Nebuvo jokios baimės nei keliauti, nei gyventi tuose kraštuose. Visai nieko nereiškė, užsidėjus kuprinę ant pečių tris mėnesius prasibastyti po Indiją absoliučiai vienai – autobusais, traukiniais, rikšomis, autostopu. Aš, iš tiesų, basčiausi – nuvažiavau nuo pat šiaurės Indijos iki pietų ir grįžau atgal į šiaurę, į Himalajus, o tada ir vėl  – pusę kelio atgal į pietus.

Keliaudama jaučiuosi esanti savo vietoje. Maždaug nuo aštuoniolikos metų, kai tik atsirado galimybės keliauti, aš nekeliauti negalėjau. Visada geriausiai jaučiausi traukiniuose, oro uostuose… Toks neįpareigojantis, laikinumo jausmas – naujose vietose, kuriose žmonės tavęs nepažįsta, kuriems nereikia nieko įrodinėti…

Dzaipuras Ajurvedos ligonine

Kuo tave traukia ir žavi būtent Indija?

Niekada nepasijaučiau svetima nei Indijoje, nei kituose kraštuose. Visur, važiuodama ar kraustydamasi, jaučiausi, tarsi grįžtanti namo. Indija mane labai mylėjo. Mėginau suprasti jos trauką. Mane ten žavi viskas: žmonės, maistas, kvapai, spalvos, gamta, drabužiai, muzika. Bet ir tai buvo ne viskas.

Kai pirmąji kartą išlipau iš lėktuvo Indijoje, Bengaloro oro uoste (Pietų centrinėje Indijoje), aš supratau, kad viskas bus gerai. Tai Indijoje ir traukia – jausmas, jog, kad ir kas būtų tavo gyvenime, ten atrodo, kad viskas yra gerai ir bus gerai. Indija – energetiškai labai stiprus kraštas, galbūt, vienas iš stipriausių pasaulyje. Tai, vistik, šios pasaulio dalies žmonijos dvasingumo lopšys. Pasitikėjimas savimi ir pasitikėjimas kažkuo aukščiau ten veikia stipriau. Indijoje sutikau ir labai daug žmonių, ieškančių ramybės, ypač pabėgusių iš karo zonų.

Apkeliavau labai didelę Indijos dalį. Daug keliavau darbo reikalais. Įmonė, kurioje dirbau, turėjo atstovybes beveik visose Indijos valstijose, nemažai jų aplankiau. Po to keliavau savarankiškai – viena. Ir nesvarbu, ar keliavau įmonės limuzinu, avėdama Louis Vuitton bateliais, ar basa traukiniu ir rikšomis, mane Indija visuomet priėmė vienodai šiltai. Galbūt pajutau tai, ko trūko gyvenime – besąlygišką meilę.

Beatles asramas_

Energetika, dvasingumas – kur tai galima pajusti Indijoje? Juk šios šalies miestai atrodo tokie triukšmingi, sausakimši…

Indijoje juokaujame, kad tarp pragaro (Indijos miestų) ir rojaus (Indijos gamtos ir kaimų) – tik valanda kelio. Miestai jau praranda tą energiją, tačiau be jų yra Himalajų kalnai, džiunglės, Gangos upė, paplūdimiai. Dvasingumą Indijoje labiausiai pajusi vairuodamas. Kadangi keliuose negalioja jokie žmogiškieji įstatymai, visas pasitikėjimas atiduodamas į Kūrėjo rankas. Aš čia nejuokauju. Beveik.

Pasakojai ir apie energijos sėmimąsi iš saulės? Ar tai Indijoje paplitusi praktika?

Negalėčiau sakyti, kad plačiai paplitusi, išmokau jos iš Emyratuose gyvenančių indų žiniuonių, vėliau radau daugiau informacijos studijuodama ajurvedą. Saulės energija aš gydžiausi ilgus mėnesius – saulei tekant ryte, per pirmąsias aušros minutes žiūrėdavau tiesiai į ją. Yra tikslus planas minutėmis, kaip tai daryti, tačiau ir be praktikos mes kasdien semiamės energijos iš saulės.

Spalvu svente Holi

Kokiame pasaulio kampelyje norėtum gyventi šiandien, jei galėtum pasirinkti?

Havajų salose. Labai traukia šiltos tropinės salos. Jos mane žavi visai kitu jų gyventojų mentalitetu, gyvenimo paprastumu. Dažnai nuo vieno salos galo iki kito gali nuvažiuoti dviračiu. Aš gyvenau trijose Graikijos salose, be jų dar aplankiau apie penkias, tokias, kaip Gavdos sala netoli Kretos, pasiekiama laivu. Tai pats piečiausias Europos taškas – žavinga maža salelė, kurioje gyvenimas ramus ir paprastas bei šiek tiek hipiškas.

Ar šiandien ilgiesi Indijos?

Aš visuomet sakiau, kad mano sparnai yra stipresni nei šaknys ir demografinis pasaulio suskirstymas manęs visiškai nedomina. Indijoje yra kita kultūra, tačiau ten yra ir gamta, o gamta priklauso visiems – ji yra ir mano, ir tavo. Būna tokių dienų, kai vienu metu ilgiuosi visų tūkstančių savo būtų vietų ir sutiktų žmonių vienu metu…

Giedre ikvepia_2

 

Ps_2

 

Giedrės Ališauskaitės Holistinės terapijos namai Vilniaus senamiestyje – Giedros namai“.

Tekste naudojamos nuotraukos – iš Giedrės Ališauskaitės asmeninio archyvo, © Giedrė Ališauskaitė. 

M. K. Čiurlionio kūrinio „Žaibai“ nuotrauka – iš Limis duomenų bazės: www.limis.lt, © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

F. Mercury koncerto ištraukos įrašo nuotrauka – iš youtube.com. 

 

Pokalbį rengė Akvilė Muliuolytė

Maketavo Jurga Legotaitė

 
 

© klasika-tradicijos.lt

image_print