Šviečiantys sodai Šventaragio slėnyje

Sventaragio sodai

Kartu su tamsiausio metų laikotarpio pradžia, gruodžio 13 dieną, senajame, Vilniaus miestui pradžią davusiame Šventaragio slėnyje įžiebti milžiniški sodai. Dešimt tarp medžių šakų iškabintų rankomis rištų dekoratyvių sodų žymi kiekvieną Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetį ir tuo pačiu mena gilias lietuviškosios kultūros tradicijas.

Vilniaus Katedros aikštė ir Gedimino kalno papėdė prie Taikomiosios dailės muziejaus kadaise buvo vaizdingas slėnis tarp žaliuojančių kalvų ir Neries bei Vilnelės santakos.  Pagal senąją pagoniškąją legendą, čia buvo palaidotas nužudytasis valdovas Šventaragis, kurio vardas suteiktas slėniui ir jį supusiam miškui.

Simboliška, kad rištiems sodams iškabinti pasirinktas Šventaragio slėnis. Prieš šimtus metų čia  buvo pagoniškosios kultūros centras, Perkūno šventykla su aukojimo altoriais bei degė žinių kurstoma amžinoji ugnis. Toje pačioje vietoje buvo laidojami didieji Lietuvos kunigaikščiai, iškilo pirmoji Mindaugo, o vėliau ir Jogailos krikščioniškosios katedros.

Pintas šiaudinis sodas, nuo seno kabinamas kiekvieno lietuvio namuose, per didžiąsias metų ir šeimos šventes, simbolizavo sumažintą pasaulio modelį ar įsivaizduojamą dangaus sodą – rojų. Sodui visuomet buvo skiriama garbingiausia namų vieta – virš stalo vidurio.

Sventaragio sodai Sventaragio slenis

Apšviesti „Šventaragio sodai“ su dūdmaišių bei tabalų muzika pristatyti visuomenei gruodžio 13-ąją, senovės lietuvių Šviesos dieną, kada būdavo pradedama švęsti saulėgrįža.  Sodai švytės per svarbiausius Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo renginius, iki 2018 metų Pavasario lygiadienio – kovo 20 dienos.

 
Ps_2
 
Projekto „Šventaragio sodai“ rengėjas: Vilniaus etninės kultūros centras.

Projekto idėjos sumanytoja: Marija Liugienė, www.etno.lt.

 

  © klasika-tradicijos.lt

image_print