Žemaitijos kelias: kubistinė šv. Mikalojaus cerkvė Telšiuose

Nors žodis „kubizmas“ dažniausiai siejamas su Pablo Pikaso (Pablo Picasso) tapyba, tačiau kubizmas taip pat buvo ir architektūrinis stilius. Jo pavyzdžių visoje Europoje išlikę nedaug, visgi vienas jų stovi ir Lietuvoje: tai kubistinio stiliaus šv. Mikalojaus cerkvė Telšiuose.

 

Šv. Mikalojaus cerkvė apjuosta masyviu, laužytu, geometrizuotos formos karnizu ir, kaip ir dera cerkvei, svogūniniu kupolu. Nuotr. projekto organizatorių

Vienintelis tokio architektūrinio stiliaus pastatas Lietuvoje yra kubo formos. Kaip pasakoja architektas Algirdas Žebrauskas, tokią pastato formą ir stilių parinko šventovės architektas Vsevolodas Kopylovas.

Jis buvo baigęs architektūros studijas Prahoje, kurioje gausiausia visoje Europoje kubizmo architektūros pavyzdžių, galėjusių padaryti įtaką Telšių cerkvės stilistikos pasirinkimui. Tuo labiau, kad provoslavų šventovių plano centre – kvadratas, o tūryje – kubas yra dažni elementai“, – paaiškina architektas.

Tai, kad kubistinio stiliaus pastatas yra kubo formos – tik sutapimas, mat tipiniai kubistinio pastato bruožai apima kitus elementus: jam būdingos sulaužytos formos, geometrizuoti dekoro elementai – plokštumos, balkonai, karnizai.

Būtent pastaruoju papuošta ir šv. Mikalojaus cerkvė, apjuosta masyviu, laužytu, geometrizuotos formos karnizu ir, kaip ir dera cerkvei, svogūniniu kupolu.

 

Šv. Mikalojaus cerkvės pastatas kurtas interjerui

 

Pašnekovas taip pat atskleidžia, kad cerkvė kurta unikaliu būdu: naujasis pastatas buvo projektuojamas taip, kad jame sutilptų ir gražiai išsidėstytų senosios cerkvės interjeras.

Naujasis pastatas pastatytas 1938–aisiais, tačiau pirmoji stačiatikių bažnyčia Telšiuose buvo pastatyta dar 1867–aisiais. Istorinės aplinkybės lėmė, kad pastatas buvo atiduotas katalikams, nes stovėjo ant jų žemės ir kapinių. Tuomet imtasi statyti naują stačiatikių šventovę taip, kad į ją būtų perkeltas senosios neobizantinės šventyklos interjeras. Tai – unikali situacija, kai XIX a. interjerui XX a. pradžioje projektuojamas kubistinis pastatas, eksterjeras“,– atskleidžia A. Žebrauskas.

„Tai – unikali situacija, kai XIX a. interjerui XX a. pradžioje projektuojamas

kubistinis pastatas, eksterjeras“

 

Cerkvė nėra didelė – 1000 m3 tūrio, tačiau sutalpinanti visas relikvijas, kurias ir buvo planuota perkelti: ikonas, maldų knygas, kryžius, kitus sakralinės paskirties daiktus. A. Žebrausko teigimu, išlikę senieji sietynai, žvakidės, šoniniai altoriai ir dvi caro Nikolajaus dovanos šventovei.

Unikaliausias bažnyčios interjere yra išdrožinėtas ąžuolinis trijų aukštų ikonostasas – rankų darbo altorius.

 

Kodėl Telšiai?

 

Specialistas pasakoja, kad ne be priežasties tokia cerkvė atsirado būtent Telšiuose. Jos istorija siekia dar XVIII a. pabaigą, kuomet Telšiai tapo Rusijos imperijos Lietuvos gubernijos Telšių apskrities centru. Tuomet apskritis apėmė kur kas didesnę teritoriją, nei šiandien: jai priklausė ne tik Palanga ir Šventoji, bet ir visa vakarinė Žemaitijos dalis.

Nuotr. projekto organizatorių

„Natūralu, kad vakariausiai imperijos daliai, vartams į tuometinę Prūsiją, buvo skiriamas padidintas dėmesys ne tik karine prasme, bet ir įtvirtinant imperijos bei provoslavų bažnyčios ženklus okupuotose žemėse. Tad jau XIX a. pradžioje imta ieškoti tinkamo sklypo cerkvei statyti“, – pasakoja architektas.

A. Žebrauskas atskleidžia, kad tokių paieškų metu buvo svarstoma net apie vietą šalia dabartinės Telšių katedros, tačiau pabijota, kad cerkvė bus nustelbta pastarosios tūrio.

„Unikaliausias cerkvės interjere yra išdrožinėtas ąžuolinis trijų aukštų ikonostasas – rankų darbo altorius.“

 

Priimtas sprendimas cerkvę pastatyti ant Vilniaus kalnelio, kur tuomet stovėjo katalikų bažnyčia ir kapinės. Bažnyčia buvo nugriauta, žemė sulyginta ir 1867–aisiais čia iškilo cerkvė su jau minėtu ąžuoliniu ikonostasu ir šešiais varpais.

Prieš tokį sprendimą sukilę katalikai 1935 m. išsikovojo, kad žemė su pastatu būtų grąžinta jiems, o stačiatikiai savo ruožtu ėmėsi naujos šventovės statybos ant Žalgirio (buvusio Malūno) kalvos – ten ji stovi ir dabar.

 
 
 
 

Daugiausia pavyzdžių – Prahoje

 

Šv. Mikalojus. Nuotr. projekto organizatorių

Architektas užtikrintai teigia, jog pastatas – vienintelis kubistinis Lietuvoje, mat pats rinko reikalingus duomenis Kultūros paveldo departamentui, kuris šį faktą oficialiai patvirtino. Specialistas sako, kad to paties architekto V. Kopylovo projektuotų pastatų yra ir Kaune, tačiau juose kurti tik fasadai pasukant dekoro formas geometrizuotu sprendimu, taigi toks stilius nevertinas kaip pilnavertis.

Kubizmo pastatų pavyzdžių nėra gausu, nes tai buvo trumpai XIX a. pab. – XX a. pr. gyvavęs stilius, be to, paraleliai su kitais architektūriniais stiliais, tokiais kaip art nouveau, kurio nemažai paveldo yra ir Vilniuje. Kaip jau minėta, kubizmo architektūros centru Europoje laikoma Praha, tiksliau – jos naujamiestis. Kubistinis stilius reiškėsi ir dizaino srityje, pavyzdžiui, baldų gamyboje.

Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“.

Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

 

 
 





 

Žemaitijos istorinio-religinio kelio projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių administracijomis. Projekto tikslas – didinti sakralinių kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių Telšių, Plungės ir Kretingos rajonuose, lankomumą ir žinomumą.

 

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.

image_print