Romos architektūra: mažieji stebuklai

Boromini perspektyva 1Didingų Romos monumentų pašonėje, į nuošalią kalvą vedančiame kelyje ar giliame rūmų kieme galima atrasti nedidelius, bet  reikšmingus kūrinius, įtakojusius Italijos ar net visos Europos architektūros istoriją lygiai taip pat, kaip ir garsiausieji Romos paminklai. Šie mažieji šedevrai tapo jų sukūrėjų aukščiausio meistriškumo įrodymu bei viliojo į Romą visos Europos architektus ir dailininkus.

Į vakarinėje Romos dalyje esančią vieną aukščiausių miesto kalvų – Gianicolo – vingiuoja Via Garibaldi kelias. Pusiaukelėje į kalvą, siauri vartai ir laiptai išvilioja iš Via Garibaldi ir kyla aukštyn, vesdami į viršuje stovinčią Šv. Petro bažnyčią (it. San Pietro in Montorio) bei jos vidiniame kieme pasislėpusį stebuklą – Šv. Petro koplytėlę. Visiškai neišsiskirianti dydžiu, ji yra laikoma tobuliausiu ir gražiausiu brandaus renesanso statiniu…

Tobula renesanso Šventyklėlė – Bramantės Tempietto

Koplytėlę, kurios net negalėtume laikyti pastatu, verčiau –  paviljonu, architektas Donatas Bramantė pavadino tiesiog Šventyklėle, itališkai – Tempietto. Kalva, ant kurios ji pastatyta, iškyla virš seno ir jaukaus Trastevere rajono. Tradiciškai yra manoma, kad šioje vietoje prieš du tūkstančius metų buvo nukankintas ir žemyn galva nukryžiuotas Šventasis Petras, laikomas pirmuoju Romos bažnyčios popiežiumi.

Tobulų proporcijų, šešiolikos kolonų juosiama koplytėlė savo apskrita forma žymi vietą, kur galėjo būti įkastas kryžius – jos viduje, grindyse, yra iškirsta ir simbolinė skylė.

Bramante Tempietto 2

Šv. Petro koplytėlė yra laikoma brandaus renesanso šedevru, kurį projektuodamas architektas D. Bramantė padarė reikšmingą kūrybinį atradimą – apvalios pagoniškosios antikos šventyklos modelį pritaikė krikščioniškojo renesanso šventovei, kuria Šv. Petras, turėjo būti pagerbtas kaip didvyris. Tai pirmoji antikos įkvėpta apvali renesanso šventovė, kuria vėliau žavėjosi ir sekė visos Europos architektai.

Bramante Tempietto 1

Mažą paviljoną primenanti grakšti D. Bramantės Tempietto tuo pat metu atrodo didinga ir amžina. Ji yra įsiterpusi siaurame kieme tarp Šv. Petro – San Pietro in Montorio – bažnyčios ir vienuolyno, kuriame nuo XIX amžiaus įsikūrusi Ispanijos meno akademija.

Lodžija-pergolė Farnesina viloje

Popiežiaus bankininkui Agostino Chigi 1517 metais pastatyta vila Trastevere rajone, prie Tiberio upės pakrantės, buvo skirta turtuolio laisvalaikio pramogoms ir malonumams. Turistus į šiuos rūmus vilioja Rafaelio nutapyta freska su gražuole jūrų nimfa Galatėja. Tačiau jie ypatingi ne tik tuo. Projektuodamas prabangią užmiesčio vilą, tuomet buvusią už Romos miesto ribų, architektas Baldassarre Peruzzi pasiūlė to meto inovaciją – sujungti pastatą  ir sodą, įrengiant erdvią, atvirą  pirmojo aukšto lodžiją.

Villa Farnesina isore

Kad šis perėjimas būtų nenutrūkstamas, lodžija buvo paversta į netikrą, freskomis „apželdintą“ lauko pavėsinę – pergolę. Pagal Rafaelio sukurtus piešinius jos skliautuose buvo ištapytos augalų girliandos, gausiai pripildytos mažai dar tuometinėje Europoje regėtais vaisiais, daržovėmis, grūdais ir sėklomis iš Vidurinių Rytų, Persijos, Azijos ir Afrikos. Kai kurie vaisiai ir daržovės tik ką tik galėjo būti parplukdyti iš neseniai atrasto naujojo Amerikos žemyno – tai kukurūzai, cukinijos, moliūgai… Tai, kas anuomet simbolizavo šeimininko turtus ir klestėjimą, šiandien kartu yra ir vertinga informacija mokslininkams apie tuomet Europą pasiekusius pirmuosius Amerikos augalus.

Villa Farnesina lodzija

Ištapytos augalinės girliandos rėmina Rafealio sukurtas freskas, vaizduojančias antikoje užrašytą Kupidono ir Psichės legendinę meilės istoriją, nuo kurios kilo ir lodžijos pavadinimas. Įspūdingomis freskomis ištapyta lodžija buvo pagridinis įėjimas į pastatą, joje vyko pokyliai ir vaidinimai, o sode – atliekamos satyrinės pjesės. Šiandien lodžija yra užsandarinta, įstiklinus penkis jos arkinius langus.

Borromini iliuzinis koridorius Spada rūmuose

Romos Kardinolui bei meno mecenatui Bernardino Spada priskiriama šio moralinio pamokymo autorystė: „Didžiais laikomi pasauliniai dalykai vieną dieną gali paaiškėti, esantys iliuziniais ir nereikšmingais“. Šiam pamokymui iliustruoti turtingasis kardinolas nepagailėjo investicijų, užsakydamas baroko architektui Frančesko Borromini sukurti iliuziją tiesiog jo naujuosiuose rūmuose, įsigytuose prie Tiberio upės pakrantės.

Boromini perspektyva 1

1653 metais Spada rūmų vidiniame slaptame sodelyje suprojektuotas ir įrengtas Borromini koridorius, itališkai vadinamas Colonnata, yra vienas įdomiausių baroko epochos iliuzijų pavyzdžių. Tai, kas didinga jame, iš tiesų ir tėra tik kruopščiai apskaičiuota optinė apgaulė.

Žmogaus akiai Borromini koridoriaus kolonų galerija atrodo esanti 37 metrų ilgio, tačiau iš tiesų nesiekia net 9 metrų, o jos gilumoje esančios kario skulptūros aukštis – tik 90 centimetrų. Tolstant galerijos kolonadai, kolonos žemėja ir artėja viena prie kitos, tuo pačiu žemėja jas gaubiantys skliautai, siaurėja ir aukštėja mozaikinės grindys. Grindų aukštis tolimiausiame taške pakyla net 60 centimetrų.

Boromini perspektyva 3

Borrominio koridoriaus iliuzija yra sukurta vadovaujantis vieno taško perspektyva, ir tik žvelgiant iš šono galima pastebėti ir suvokti, kaip staiga žemėja kolonos bei jas gaubiantis kupolas.

Borromini išradingi barokiniai kupolai

Romos miesto panoramoje, tarp bažnyčių bokštų ir pusapvalių kupolų išsiskiria keistai į spiralę susivijusi smailė. Tai Šv. Ivo Sapiensos (it. Sant’Ivo alla Sapienza) bažnyčios bokštas – Frančesko Borromini fantazijos vaisius. Tikėtina, kad sukurtį tokį bokštą žymųjų baroko meistrą įkvėpė Babelio bokštas, nes jį iš tiesų įkvėpė viskas – nuo antikos ir rytų pasaulio iki geometrijos ir gamtos formų.

Šv. Ivo Sapiensos bažnyčios viduje F. Borromini sukurtas kupolas primena šešiakampę žvaigždę, sudarytą iš dviejų sujungtų trikampių. Toks kupolas skeptiškai nusiteikusiems amžininkams atrodė neįprastas ir nepatikimas, todėl architektas kartu su projektu turėjo užtikrinti ir penkiolikos metų kupolo stabilumo garantiją.

Sant Ivo alla Sapienza

Išskirtinė yra ir kita bažnyčia – Šv. Karolio prie keturių fontanų (it. San Carlo alle quattro fontane), kurią, iš džiaugsmo gavęs užsakymą, F. Borromini kūrė vienas ir neatlygintinai. Tačiau, dėl šios priežąsties, architektas turėjo galimybę mėgautis visiška kūrybine laisve. Ši laisvė jaučiama banguojančiame, tarsi šokančiame, bažnyčios fasade, plastiškame vidaus išplanavime ir išradingame bažnyčios vidaus kupole.

San Carlo

Įžengus į nedidelę bažnyčios erdvę akys natūraliai krypsta aukštyn į švytintį ovalų kupolą, supamą keturių pusapvalių nišų. Tolygiai apšviestas šonuose iškirstais langeliais, jis tarsi sklendi virš tikinčiųjų galvų. Ovalus kupolas, kaip ir bažnyčios skliautai, nėra gilus, tačiau yra optiškai pagilintas iš rombų, kryžių ir aštuoniakampių sukurtu ornamentu.

Stačių kampų ir keturkampių erdvių nemėgęs architektas ribotoje erdvėje, mažame ir netaisyklingame sklype, sutalpino viską, kas įmanoma – Šv. Karolio bažnyčią, trinitorių vienuolyno patalpas ir vidinį kiemelį. Šis kompleksas tapo vienu reikšmingiausių baroko architektūros pavyzdžių, Europos architektūros entuziastų traukos tašku ir studijų objektu.

Šv. Karolio kompleksas su pertraukomis statytas beveik trisdešimt metų – nuo 1638 iki 1667-ųjų. Statybos užsibaigė kartu su tragiška talentingojo F. Borromini  savižudybe.

 

Ps_2

APLANKYKITE:

Bramantės Tempietto: kiemelis atvertas antradieniais – sekmadieniais 10:00-18:00, www.accademiaspagna.org.  

Villa Farnesina: atverta pirmadieniais – šeštadieniais 9:00 – 14:00, www.villafarnesina.it

Barromini iliuzinis koridorius – Colonnata Spada galerijos sodelyje: atvertas visą savaitę, išskyrus antradienį 8:30 – 19:30, www.galleriaspada.beniculturali.it

Šv. Ivo Sapiensos bažnyčia (Sant’Ivo alla Sapienza):  atverta tik sekmadieniais 9:00 – 12:00.

Šv. Karolio prie keturių fontanų bažnyčia (San Carlo alle quattro Fontane): atverta pirmadieniais – šeštadieniais 10:00 – 13:00, sekmadieniais 12:00 – 13:00.
 





 

 © klasika-tradicijos.lt

image_print