Prakalbintas Baltosios Vokės dvaras

Baltosios Vokes dvaras

Apleistą Baltosios Vokės dvarą, esantį pietvakariniame Vilniaus pakraštyje, su Trakų Voke sieja tik pro šalį tekanti, legendomis apipinta Vokės upė. Įvažiavus į Vaidotų gyvenvietę, galima nujausti kažkur netoliese esant dvarvietę, nors kažkada buvusioje sukultūrintoje aplinkoje išliko vos keletas ženklų – iškelta ant kalvos stovi neobarokinė bažnyčia, kažkur veda ilga išgriuvusių medžių alėja. Netoliese kylantis rūkas išduoda – čia upės slėnis. O štai ir dvaras…

Baltosios Vokės dvaro rūmai žavūs savo kompaktiškumu. Tai – mažytės romantiškos itališkos vilos prototipas, toks, koks buvo populiarus XIX amžiuje Lietuvos krašto dvaruose ir mėgtas dvarininkų. Daugelį metų stovinčiame apleistame dvare mums „kalbėjo“ nutrupėjęs rūmų fasado tinkas, subyrėję laiptai, iš sienų kyšančios pasparos, o buvusiame parke – apkabinimo prašančios virš metro storumo šimtametės pilkosios tuopos.

 

Idealus dvaras menui ir kultūrai

 

Baltosios Vokės dvaro rūmai buvo pastatyti po 1873 metų neišaiškintos tapatybės vilniečio architekto, kurio projektiniai užmojai iki galo nebuvo įgyvendinti.

Iš kompaktiško dvaro rūmų dydžio, buvusių interjerų aprašymų galima numanyti, kad šios dvarvietės savininkams grafams Lenskiams rūpėjo menas ir kultūrinis dvariškas gyvenimas. Tačiau jiems priklausė ir netoliese, prie tilto per Vokės upę, pastatyti keletas su ūkiu ir verslu susijusių pastatų – vandens malūnas ir degtukų fabrikas.

Baltosios Vokes dvaras bokstas

Dvaro rūmų pastatas buvo suplanuotas taip, kad į jį būtų galima įeiti iš visų keturių pusių. Pagrindinis įėjimas į rūmus buvo pro portiką su keturiomis balkoną laikančiomis kolonomis, šiandien ardomomis laiko. Dviejų aukštų rūmų kampe – romantizmo epochoje mėgtas aštuoniakampis apžvalgos bokštas, skolinys iš renesanso laikotarpio pilių. Bokšto sienoje ir šiaurės vakarų fasade kyšo lieto ketaus ažūrinės pasparos – kadaise jos laikė mažus, iki šių dienų neišlikusius balkonėlius.

Istorijos šaltiniuose minimas buvęs prabangus dvaro interjeras dabar yra apleistas, tačiau labai mėgstamas griuvėsių fotografų, išdrįstančių įsibrauti ir į vidų. Laimei, originalus patalpų išdėstymas sovietmečiu rūmuose įsikūrus Vilniaus agrozootechnikumui nebuvo sunaikintas.

Baltosios Vokes dvaras fasadas

Įžengę pro pagrindinį rūmų įėjimą, patektume į dviaukštį vestibiulį, kuriame buvo įrengtas židinys ir įspūdingi masyvūs ąžuoliniai laiptai į antrąjį aukštą. Dekoro čia buvo gausu. Sienas dengė – labai netikėta pastato išorei – medžio apdaila, imituojanti anglų gotiką. Tačiau žinoma, kad šio „naujosios gotikos“ stiliaus populiarumas tuomet buvo labai didelis.

Labiau pastato išorę „atliepiantis“ dekoras buvo būdingas kitoms reprezentacinėms patalpoms – klasicistiniai lipdiniai, girliandos, akantai, rozetės, vazos, geometrinio rašto parketas, šviesių pastelinių spalvų sienos. Iš vestibiulo svečiai buvo kviečiami į erdvią salę – svetainę, su dekoratyviu židiniu, sidabrinėmis žvakidemis, didžiuliu veidrodžiu paauksuotuose rėmuose, o taip pat apstatytą minkštais baldais, išpuoštą krištolo sietynais ir rytietiškais kilimais. Iš svetainės buvo išėjimas į terasą ir parką.

Be dekoro ir baldų Baltosios Vokės dvaro rūmai buvo užpildyti paveikslais ir giminės portretais, laikrodžiais, gobelenais, brangaus porceliano kolekcija.

Fragmentai

Dvaro rūmuose buvo turtinga biblioteka su mokslo, meno, istorijos leidiniais bei enciklopedijomis. Didelis salonas buvo ir antrajame aukšte, pro kurio langus buvo galima gėrėtis parku ir tolumoje tekančios Vokės upės slėniu.

 

Baltosios Vokės dvaro parkas

 

Į dvaro sodybos rūmus ir jį supusį parką veda kelių šimtų metrų ilgumo sidabrinių klevų alėja, siejusi dvarą ir su grafų Lenskių funduota Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo bažnyčia.

Įkurtas XIX amžiaus pabaigoje senasis dvaro parkas turėjo geometrinio plano elementų, tačiau šiandien jis jau yra praradęs savo estetinį vaizdą ir struktūrą. Išlikusios egzotinių pavienių medžių rūšys išduoda – čia būta nepaprasto parko. Pokariu dvarvietės teritorijoje buvo įkurtas ir peizažinis parkas – šalia Vilniaus aukštesniosios žemės ūkio mokyklos mokomųjų korpusų, esančių kitapus alėjos. Jo projektas buvo parengtas žinomo Lietuvos kraštovaizdžio architekto Antano Tauro.

Parkas ir tvenkinys

Kitapus dvaro rūmų esantį ovalų tvenkinį medžių alėjos gaubė iš abiejų pusių. Senajame dvaro parke kadaise buvo pasodinta vietinių ir atvežtinių egzotinių medžių rūšių. Iš atvežtinių medžių yra išlikę Ledebūro ir europiniai maumedžiai, didžialapės liepos, sidabriniai klevai bei raudonieji ąžuolai.

Vaikštinėjant po sulaukėjusį buvusį parką pribloškia neįtikėtino storumo stambūs medžiai – tai svetimžemės galingosios pilkosios tuopos. Vienos jų kamienas – net 1.9 m storumo ir 30 m aukščio.

Baltosios Vokes parkas
 

Grafų Lenskių likimo vingiai

 

Apie dvarvietės savininkus grafus Lenskius rašyta nedaug, daugiausia lenkų kalba. 1909 metais Lenskiai minimi tarp svečių Užutrakio dvaro grafų Tiškevičių puošniuose kviestiniuose pietuose. Dvaras buvo statomas Hilarijaus Lenskio ir paveldėtas jo sūnaus Vladislovo. Daugelį metų dvarą administravo Vladislovo sesuo Adelaida Lenska, vėliau ištekėjusi ir tapusi Lasocka.

1905 metais grafai Hilarijus ir Vladislovas Lenskiai – tėvas ir sūnus – užsakė mauzoliejinės bažnyčios projektą ir fundavo jos statybas. Vieno žinomiausių to meto Vilniaus architektų Tadeušo Rostvorovskio suprojektuota neobarokinė Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo bažnyčia buvo pastatyta 1910 metais vakariniame dvaro sodybos pakraštyje.

Fragmentas - 3

Paskutinysis grafas Vladimiras Lenskis taip ir nebuvo palaidotam savo paties ir tėvo funduotoje bažnyčioje – 1939 metais, į kraštą įžengus Raudonajai armijai, jis buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Dar prieš tai, 1937 metais dvaras buvo parduotas iš varžytinių, dalis jo išparceliuota. Šiandien dvaras priklauso valstybės įmonei „Turto bankas“ ir laukia naujų šeimininkų.

Apie buvusius Baltosios Vokės dvaro savininkus ir Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo bažnyčios fundatorius primena virš įėjimo esantis giminės herbas – Ostoja, o taip pat, įėjimo kairėje pakabinta memorialinė lenta. Ji buvo sukurta ir iškabinta grafų Lenskių giminaitės, gyvenančios Kanadoje, iniciatyva. Šioje memorialinėje lentoje yra įrašas, nurodantis, kad grafas Vladimiras Lenskis mirė 1941 metais Lubiankoje – TSRS specialiųjų tarnybų (KBG) kalėjime Maskvoje.

Baltosios Vokes dvaras atspindys

 

Ps_2

 

 Tekstas Akvilės Muliuolytės

Fotografijos Giedrės Ališauskaitės

Giedros namai logo

 

Straipsnyje remiamasi:

Laimutis Januškevičius „Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus“

Ingrida Semaškaitė „Lietuvos dvarai: spindesys ir skurdas“

Kultūros paveldo departamento informacija, www.kpd.lt

 
 

© klasika-tradicijos.lt

image_print