Po Lietuvą su gide : rudeniop pasižvalgius po Žemaitiją

Platelių ežero panorama. Nuotr. Asta Cicėnienė

Kokių tik epitetų rudeniui žmonės nepriskyrę – ir auksinis, ir ryškiaspalvis, ir paskendęs ūkanose… Kiekvienais metais iki soties atsidžiaugus žaluma ateina nuostaba, kiek daug gamtoje spalvų, kokia ji tobula ir kokia jos neatskiriama dalelė yra žmogus. Būtent ieškant vienovės su aplinka, istorija ir kultūra galima leistis į kupinas atradimų keliones.

Kad ir į Žemaitiją. Mano gimtąjį kraštą, savą, mielą. Nors jis išmaišytas ne tiek jau ir mažai, bet vietos naujų atradimų džiaugsmui į valias. 

 

„Lietuvos gidė“ Asta Cicėnienė

 

Atsikėlus  ankstų šaltuku dvelkiantį saulėtą rytą leidžiuosi į kelionę. Saulė iškart nuteikia maloniai. Nuostabūs peizažai, blizgantys rasos lašeliai, ir nuotykių nuojauta gena pirmyn…

 

Pagramantis, partizanai ir žeminė

 

Pirmasis objektas susijęs su laisve, su ta pačia, kuriai iškovoti kelios kartos prieš mane smarkiai dirbo, kovojo ir aukojosi. Ar įvertiname tai?

Vis sunkiau ir sunkiau suvokti, kas vyko tais laikais, kai lietuviai negalėjo spręsti savo krašto likimo, bet vis tiek bandė pasauliui parodyti ir pasakyti, kad čia Lietuva ir tikrai tai – ne rusiškas kraštas.

Istorijos nėra tokios paveikios kaip realūs objektai, todėl džiugu, kad prie kelio esančios nuorodos sėkmingai nuveda į partizanų žeminę Pagramančio miškų masyvo gilumoje, tarp pelkių ir kalvų. Čia galima įeiti, pasižiūrėti, kokiomis ekstremaliomis sąlygomis 16-iosios Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrio vyrų gyveno, kaip naudojosi galiniu slaptu išėjimu į upelį. Ir taip ketverius metus jie kovojo už laisvę kasdienės įtampos sąlygomis.

Pagramančio miške – 16-osios Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrio partizanų žeminė…

 

Bet miškas dosnus visiems. Apsižvalgius galima pamatyti ir vienos iš Tauragės mokyklų globojamų miegapelių namelius, ir grybų bei uogų virtines. O pakeliui – ir vaisių nusvarintas laukinių obelų šakas, seną ąžuolą ganykloje, ir savotiškus medžių tunelius, juosiančius kelią.

Seno ir naujo sugyvenimo pavyzdys – bunkeris Tauragės rajone, Didkiemio seniūnijoje, lengvai randamas važiuojant keliu Šilalė-Tauragė šalia Pagramančio miestelio, kartu yra ir puiki vieta apmąstymams.

 

Gediminas ir Padievaičio piliakalnis

 

Kiekvienam lietuviui girdėta legenda apie Gediminą, Vilniaus įkūrėją, kuriam susapnavus geležinį vilką, pajudėjo Vilniaus įkūrimo reikalai. Apie tą patį Gediminą, kuris garsėjo diplomatija, ir kurio paminklas Vilniuje stebina daug ką.

O ar kas susimąsto, kaip Gediminas atsirado Vilniuje? Žemaičiai yra tikri, kad jis kilęs iš Žemaitijos, iš Šilalės rajono. Ten, ant Padievaičio piliakalnio šalia Kvėdarnos yra Gedimino gimtosios vietos. Todėl kiekvienam lietuviui tiesiog privaloma ten apsilankyti. Aš ten buvau, kai žolė tiesiog žliugsėjo nuo rytinės rasos, o rasos karoliukų dydis priminė perlus.

Žemaičiai tikri, kad ant Padievaičio piliakalnio šalia Kvėdarnos – Gedimino gimtosios vietos. Čia apstu ir kabančių tiltų.

 

Kvėdarnoje – 1930 metais pastatytas paminklas ir Vytautui.

 

Šalia piliakalnio užtikau ir kabantį tiltą per Druskenio upelį, tokių tiltų šiose apylinkėse apstu. Teritorijos apgyvendinimą archeologai datuoja ne vėliau kaip III amžiumi, tai tiesiog nuostabu, kai pagalvoji, kiek kartų žmonių čia užaugo. O ir vietovardis – Padievaitis – šiais vietovardžių metais nurodo, kad ne tik Gediminu garsi ši vieta, bet ir tuo, kad tai – vieta prie Dievo.

Grįžtant į Kvėdarną galima pasidžiaugti tuoj šimtmečio sulauksiančiu paminklu Vytautui, kuris vienas iš nedaugelio nebuvo paliestas sovietų rankų. O kvėdarniškiams gerai – jie turi eglę pasiruošę Kalėdoms nuolat.

 





 
 

Plungės pasididžiavimai

 

Pietų Žemaitija turi savo Jūrą, visai nemažą upę, Nemuno intaką, jūrą turi Plungė, bet tai jau tiesiog užtvenktas Babrungo upelis Gondingos hidroelektrinei.

Visgi „pats pačiausias“ Plungės objektas man – didingi neorenesansiniai Plungės rūmai su vienu didžiausių parkų Lietuvoje (58,3 ha) aplink juos.

Plungės rūmai ir juos supantis parkas – vienas didžiausių Lietuvoje.

 

Didikai Oginskiai daug davė šiems kraštams, Pastatai paeiliui tvarkomi, parkas prižiūrimas, fontanas prieš rūmus įspūdingas, penktadienį vestuvininkų spiečiai sukinėjasi tai vienur, tai kitur. Šią vietą reikia aplankyti pačiam, nes nuotraukos neatspindi to grožio ir pojūčio būnant šalia šių didingų rūmų.

 

Plateliai ir Beržoras : gamta ir kultūra

 

Ne mažiau vaizdingos Platelių apylinkės, kur plyti didžiulis Platelių ežeras, kur Beržoro Kryžiaus kelio medinės koplyčios primena, kad esame Marijos žemėje. Būtent berže piemenukui pasirodžiusi Marija ir paskatino žmones XVIII amžiuje pastatyti šiuos objektus.

Berže piemenukui pasirodžiusi Marija XVIII amžiuje paskatino žmones pastatyti Beržoro koplyčias.

 

Sovietmečiu koplyčios nugriautos, bet po 1990-ųjų sėkmingai atstatytos ir per tuos 30 metų jau spėjo smarkiai paruduoti. Laikas negailestingas, bet koplyčios vis tiek atrodo žaviai. Sako, kad Marijos užtarimas būtų stipresnis, tikintys žmonės būtinai praeina Beržoro Kalvarijų kelią ir visai netoli esantį Žemaičių Kalvarijos kelią.

Plateliai svarbūs ne tik krikščionims, bet ir žydams, kurie čia gyveno šimtmečius.

Plungėje gyvenanti Bunkų šeima nenuilstamai tvarko žydiškąjį paveldą ir šalia Platelių įkalnėje suformavo Lietuvos kontūrus, kuriuose  „įsodino“ obelis-vietoves, simboliškai primenančias žydų gyventas teritorijas.

Platelių apylinkėse – metalinės obelys žymi žydų gyventas vietoves Lietuvoje.

 
 

Tūkstantmečiai piliakalniai Telšių rajone

 

Žemaitija buvo gardus kąsnelis kryžiuočiams, todėl joje daug gynybinių įtvirtinimų. Telšių rajone Žarės pilies vietoje likęs tik pailgas Paplienijos piliakalnis.

Žemaitijoje daug gynybinių įtvirtinimų. Vienas jų – Paplienijos piliakalnis.

 

Ne taip dažnai pasitaiko aplankyti rudeniškai išsidabinusį piliakalnį-prieplauką, kurio vaizdą praturtina šalia tekančios Minijos čiurlenimas. O kai pagalvoji, kad žmonės čia gyveno 500 metų prieš Kristų, įvertini, kokia turtinga, bet dar nevisiškai atskleista mūsų tautos istorija.

Išduosiu paslaptį – netoli šio piliakalnio, esančiuose Žarėnuose, sėkmingai gaminamos morkų cukierkos, kurios be galo panašios į žydiškus imberlach, taip pat – morkų sūris, kastinys ir kiti gardūs dalykai. Užsukite, pirštus apsilaižysite ir pilvą pamaloninsite!

 

Atradimų užteks visiems! Smagaus tyrinėjimo!

 

 

Teksto ir nuotraukų autorė – gidė Asta Cicėnienė

Atrask savo kraštą – Lietuvos gidė

 
 
 
 

© klasika-tradicijos.lt

image_print