Pranciškus Smuglevičius ir Kanutas Ruseckas Italijoje

Paroda Po Italijos saule AndriolisSaulėtosios Italijos didžiuosiuose meno centruose – Romoje, Florencijoje, Milane – savo pėdsakus paliko ir Lietuvos dailininkai. XVIII a. – XX a. pradžioje jie keliavo į Italiją mokytis dailės akademijose bei žymių menininkų dirbtuvėse, studijuoti gausių antikos architektūros paminklų, gyventi ir kurti atvirame ore.

Nuo Renesanso epochos iki pat XIX amžiaus Italija buvo Europos meninio gyvenimo centras. Į šią antikos palikimu gausią šalį ir amžinąjį miestą – Romą traukė visos Europos dailininkai, architektai, tyrėjų ekspedicijos ir paprasti smalsuoliai.

Studijos garsiojoje  Romos Šv. Luko dailės akademijoje ir dvidešimt metų gyvenimo Italijoje suformavo vieno reikšmingiausių lietuvių dailininkų Pranciškaus Smuglevičiaus asmenybę. Grįždamas į Lietuvą jis kartu parvežė ir vakarietiškas tendencijas bei tapo profesionaliosios lietuvių dailės pradininku. Beveik dešimtį metų Italijoje praleido XIX amžiaus dailininkas Kanutas Ruseckas, ir net penkioliką metų Kaprio saloje gyveno XX a. I pusės tapytojas Jonas Mackevičius.

Pranciškaus Smuglevičiaus sėkmė Romoje

Išvykti ir įsikurti Romoje P. Smuglevičiui padėjo Žemaičių vyskupas, studijos akademijoje buvo remiamos iš LDK iždo, o Lenkijos karaliui Stanislovui Augustui sužinojus apie jo sėkmę, buvo paskirta stipendija. Sėkmės Romoje P. Smuglevičius sulaukė nukopijavęs freskas po žeme glūdinčiuose imperatoriaus Nerono rūmuose „Domus Aurea„. Pagal šias freskų kopijas buvo išleistas graviūrų albumas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba„. Lietuvių dailininkas taip pat dekoravo Vatikano biblioteką ir garsėjo Romoje mitologinės ir biblinės tematikos kūriniais.

P. Smuglevičius Romoje susipažino su žymiais klasicistais, tokiais kaip vokiečių istorikas J. Joachimas Vinkelmanas, kuris buvo vyriausiasis Vatikano antikvaras ir aistringas antikos mylėtojas. Ir pats užsikrėtęs antikos idealais, P. Smuglevičius grįžo į Lietuvą, kur tapo Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros vedėju, užsiėmė intensyvia kūrybine veikla, nutapė keliolika paveikslų Vilniaus Katedrai bei centriniam jos altoriui.

Kanuto Rusecko Italija ir italai

Beveik dešimtį metų praleidęs Italijoje XIX amžiaus lietuvių tapytojas Kanutas Ruseckas ten susidomėjo romantizmu ir pamėgo tapyti idiliškus Italijos peizažus, romantizuotus antikos laikų griuvėsius bei paprastus liaudies žmones. Dailininko paveiksluose vaizduojami italai piemenys, valstiečiai, iš kurių vienas išraiškingiausių ir įsimintiniausių – tai „Besijuokantis italas„.

Kanutas Ruseckas Italijos Krastovaizdis

Kanutas Ruseckas turėjo galimybę studijuoti Romoje dėka Vilniaus universiteto paskirtos stipendijos, mainais už kurią kopijavo žymių renesanso dailininkų kūrinius. Stipendijomis remiami ir stažuotėms į Italiją buvo siunčiami ir kiti geriausi Vilniaus universiteto dailės katedrų auklėtiniai. Nepavykus gauti stipendijos, šie vykdavo savo lėšomis ar buvo remiami turtingų mecenatų.

Be minėtų menininkų Italijoje tobulinosi vokiečių kilmės grafikas Jonas Gotlibas Kislingas, tapytojas Albertas Žametas, peizažistas Juozapas Marševskis, tapytojas ir grafikas Mykolas Elvyras Andriolis. XX a. I pusėje į Italiją vyko menininkai Kazimieras Stabrauskas, Petras Kalpokas, Vytautas Kairiūkštis bei daugelis kitų…

 

Ps_2

 

Paveikslo fragmentas viršuje: Mykolas Elvyras Andriolis „Italijos peizažas su tuopomis“, XIX a. (LDM T 2065). © Lietuvos dailės muziejus, www.limis.lt.

Paveikslo fragmentas apačioje: Kanutas Ruseckas „Italijos kalnuotas kraštovaizdis su ožkomis“, XIX a. (LDM T 176). © Lietuvos dailės muziejus, www.limis.lt.

 

© klasika-tradicijos.lt

 

 

image_print