Plungės ir Kretingos Lurdai: tapę miesto kultūros dalimi

Kretingos Lurdo grota. Nuotr. „Žemaitijos kelio“ organizatorių

Lurdas – tai sakralinis statinys, paprastai statomas toje vietoje, kuri susijusi su švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimu. Kilęs iš Prancūzijos, šis statinys XX a. išplito po visą Europą, o Lietuvoje Lurdų itin gausu Žemaitijoje. Vieni garsiausių šiame regione – Kretingos ir Plungės Lurdai.

 

„Nors Lurdas yra pirmiausia sakralinis statinys, tačiau šiandien Lurdai yra ir miesto kultūros, istorijos, religijos, architektūros bei neabejotinai – kraštovaizdžio – dalis“, – teigia gidė Danutė Einikienė.

 

Lurdo istorija prasidėjo Prancūzijos kalnų miestelyje Lurde, kur 1858 m. keturiolikmetei mergaitei Bernadetai pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Apie apreiškimą ji pasakojo žmonėms, tačiau jie ja nelabai tikėjo. „Bet apsireiškimai kartojosi – per nepilnus metus įvyko jų net 14 ir per tą laiką žinia pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas, o toje vietoje pradėjo lankytis žmonės. Tuomet ir bažnyčiai teko pripažinti, kad vieta yra išskirtinė, šventa“, – pasakoja gidė.

Pagal prancūziškąjį pavyzdį Lurdai statomi ir visame pasaulyje: atkartojama Lurdo grota su Marijos skulptūra ir tekančiu šaltinėliu.

 

Plungės Lurdas pastatytas Oginskių dėka

 

Kaip pasakoja D. Einikienė, Plungės Lurdo atsiradimo istorija taip pat turi panašumų su Prancūzijos Lurdu ir yra susieta su Plungės kunigaikščiais Mykolu ir Marija Oginskiais. „Marija buvo labai pamaldi moteris. Ji 1903 metais pasikvietė Šv. Jėzaus Širdies Tarnaičių Seserų kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską, kad ši vadovautų vietinei mergaičių prieglaudai.

Kongregacijos vyriausioji vienuolė prancūzė Mari de Grand, atvykusi į Plungę, toje vietoje, kur dabar Lurdas, prisiminė savo sapną: jame ji regėjo Mergelę Mariją, prašančią gražioje vaizdingoje vietoje įkurti Lurdo grotą“,– istoriją atskleidžia pašnekovė. Apie savo sapną vienuolė prasitarė kunigaikštienei ir ši skyrė 5 tūkst. rublių, už kuriuos buvo nupirkta žemė, suorganizuota talka ir pradėtos statybos, o iš Paryžiaus buvo parvežta Mergelės Marijos skulptūra.

Skulptūra buvo pastatyta ant Babrungo upės skardžio, tačiau pradžioje žemaičiai nėjo melstis – jiems pasirodė, kad ant Marijos lyja ir sninga, o tai yra nepagarbu. Tuomet buvo suvežti akmenys ir pradėta mūryti Lurdo grota, į kurią 1908 metais skulptūra buvo padėta ir pašventinta, tik tuomet Lurdas tapo tikinčiųjų labai lankoma vieta“,– pasakoja D. Einikienė.

 

Lurdai žymūs ligonių kongresais

 

Pasak jos, su Lurdu susiję ir labai gražių istorijų, ir tokių, kurios kelia liūdesį. Viena iš gražiųjų – apie vienuolius kapucinus, mat 1928 m. Plungės Lurdas buvo perduotas vienuoliams ir ši data laikoma jų ordino įsikūrimo Lietuvoje pradžia. „Kapucinai Lurdą išpopuliarino: vykdė ne tik ligonių apaštalavimą, bet ir įsteigė mokyklą, užsiėmė leidyba, novicijų ruošimu. Visas jų kompleksas – bendrabutis, mokykla, koplyčia, Lurdas – buvo svarbi vieta ne tik religine, bet ir švietėjiška bei kultūrine prasme“, – tikina D. Einikienė.

Kretingos Lurdo grota. Nuotr. „Žemaitijos kelio“ organizatorių

Tuo pačiu Lurdas, kaip sakralinis objektas, yra ir ne tokių gražių istorijų liudininkas. 1949 m. vienas Plungės komunistas Marijos skulptūrėlę ištepliojo smala ir įmetė į Babrungą. Visgi žmonės ją išgelbėjo: ištraukė iš upės, nuvalė ir atidavė į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur ir šiandien ją galima pamatyti. „Skulptūrėlė parapijiečių mylima ir dažnai lankoma, o 1990 metais tikrojoje jos vietoje buvo pastatyta kopija“, – pasakoja pašnekovė.

Unikali Plungės Lurdo istorijos dalis buvo 1937 m. ir 1939 m. vykę ligonių kongresai. „Per tris dienas prie Lurdo susirinkdavo apie 7–10 tūkstančių žmonių. Būdavo sudaroma programa, surikiuojami savanoriai, negalintys vaikščioti ligoniai netgi lovose būdavo sunešami. Žmonės gerdavo šaltinėlio vandenį ir melsdavosi tikėdami, kad pakils iš ligos patalo. Mano mama dar atsimena, kaip vaikystėje važiavo su tėvais iš kaimo į šiuos kongresus“, – apie Lurdo išskirtinumą pasakoja pašnekovė.

Šiais laikais Plungės Lurdas atgyja gegužės mėnesį, kai vyksta Mergelei Marijai dedikuotos gegužinės pamaldos, per Motinos dieną pro Lurdą eina procesija, prie jo taip pat meldžiamasi ir per Visų Šventųjų dieną. „Vieta lankoma ir prašant malonių, ir švenčių proga: tai yra tiesiog graži sakrali vieta užsukti, pavyzdžiui, po krikšto sakramento nusifotografuoti“, – sako D. Einikienė.

 

Kretingos Lurdas – vienas įspūdingiausių Lietuvoje

 

Pašnekovės teigimu, Lurdai visame pasaulyje paplito minint 50–ąsias Prancūzijos Lurdo metines, tačiau Kretingos Lurdo grota buvo pastatyta kiek vėliau, 1933 m., kuomet ėjo 75–osios. Kretingos Lurdo vieta taip pat parinkta neatsitiktinai – jo prieigose teka požeminis šaltinėlis, kurio vanduo, tikima, gali išgydyti įvairias ligas.

Kretingos Lurdo grota. Nuotr. „Žemaitijos kelio“ organizatorių

Kadangi Kretingoje nėra uolingų vietovių, grota buvo suformuota iš lauko akmenų, o jos aukštis – net 7 metrai. Grotoje stovinčios Švč. Mergelės Marijos ir šv. Bernadetos skulptūros buvo užsakytos pagaminti Prancūzijos Lurde. Šiandien Kretingos Lurdas neabejotinai yra vienas svarbiausių šio miesto simbolių, šalia jo vyksta Šv. Antano bei Porciunkulės atlaidai, Kalėdų, Velykų, Sekminių misterijos ir kiti renginiai. Jis laikomas ir vienu gražiausių Lurdų visoje Lietuvoje.

Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

 

 

APIE PROJEKTĄ:

 

Žemaitijos istorinio-religinio kelio projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių administracijomis. 

Projekto tikslas – didinti sakralinių kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių Telšių, Plungės ir Kretingos rajonuose, lankomumą ir žinomumą. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.

image_print