Pavojuje esančios Europos pilys ir vienuolynai. Ką gelbėti 2020-aisiais?

Apleista Samezano pilis Toskanoje, Italijoje. Nuotr. Paebi, CC BY-SA 3.0 | Europa Nostra

Kasmet Europa Nostra – Europos paveldo organizacijų bendrija – primena mums apie Europos žemyne esančius išskirtinio grožio ar istorinės vertės objektus. Į šios organizacijos akiratį patenka architektūros ir kultūros objektai, kuriems kyla grėsmė sunykti, būti pažeistiems ar nugriautiems. Kasmet jų išrenkama 14-ka, iš kurių galiausiai atrenkami „7 pažeidžiamiausi“ (angl. „7 most endangered“). 

2020-aisiais Europa Nostra akiratyje – pilys Italijoje, Serbijoje ir Čekijoje…

 

Apleista maurų architektūros pilis – Italijoje, Toskanoje

 

Įmantrią rytietišką architektūrą neįprasta išvysti Italijoje, o ypač renesanso vilomis garsėjančiame Toskanos regione.

Įspūdingi ir netikėti Samezano pilies Toskanoje interjerai, persmelkti islamiškosios architektūros ir dekoravimo principais. Nuotr. Roman Robroek | Europa Nostra

Tačiau Florencijos provincijoje, Leccio miestelyje stovi įspūdinga maurų architektūros įkvėpta Samezano pilis (it. Castello di Sammezzano), pastatyta XIX amžiuje. Viską paaiškina tai, kad pilis nuo XVII a. pradžios priklausė išeiviams iš Ispanijos, kurios pietuose maurai dominavo iki pat XV a. pabaigos.

Samezano pilis, pastatydinta ispanų palikuonių netoli Florencijos, yra vienas iš didžiausių maurų architektūros atgimimo XIX a. Europoje pavyzdžių.

Samezano pilyje – 365 kambariai, kurių kiekvienas dekoruotas unikaliu egzotišku maurų stiliumi.

 

Castello di Sammezanno: sammezzano.org

 

Pilies interjere akivaizdi egzotiškos islamo architektūros įtaka – sudėtinguose ir pinkliuose balto stiuko lipdiniuose, ryškiose spalvose ir mirguliuojančiuose geometriniuose raštuose.

Iš viso rūmuose 365 kambariai, kurių kiekvienas buvo dekoruotas unikaliu egzotišku maurų stiliumi. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įkurtas prabangus viešbutis su spa ir golfo klubu, veikęs iki 1990-ųjų.

Apleista, menkai prižiūrima ir vagių bei vandalų lankoma pilis jau 2016 metais buvo „nykstančiųjų“ sąraše. Šiandien pilį siekia išgelbėti įvairios kampanijos bei visuomeniniai judėjimai.

Egzotiški balto stiuko lipdiniai Samezano pilyje. Nuotr. Roman Robroek | Europa Nostra

 

 

Belgrado pilis-tvirtovė – Serbijos sostinės simbolis. Nuotr. Marina Neskovic | Europa Nostra

Belgrado pilis-tvirtovė – Serbijoje

 

Belgrado tvirtovė (Beogradska tvrdjava) – Serbijos sostinės simbolis ir vienas svarbiausių šalies kultūrinių bei istorinių monumentų, pastatytų vaizdingoje Savos ir Dunojaus upių santakoje.

Pilį-tvirtovę supa istorinis Kalemegdano parkas (Kalemegdanski park).

Svarbiausiam Belgrado monumentui gresia planuojamas tiesti funikulierius, kuriuo ketinama sujungti Senajį Belgradą su Naujuoju Belgradu, esančiu kitoje Dunojaus pusėje. Nerimą kelia tai, kad iš pirmo žvilgsnio nuostabiai idėjai trūksta ekspertų įvertinimų, o funikulieriui tiesti istoriniame parke jau iškirsta pusantro šimto medžių.

Belgrado pilies-tvirtovės teritorijoje buvo senovės romėnų miestas, iš kurio išaugo dabartinis Belgradas.

 

Belgrado tvirtovė: beogradskatvrdjava.co.rs

 

Belgrado tvirtovės teritorija buvo apgyvendinta žmonių jau Neolito laikotarpiu, čia randama keltų, romėnų, Bizantijos imperijos, vengrų, bulgarų, serbų viduramžių gyvenviečių artefaktų, Osmanų ir Habsburgų imperijos laikų radinių.

Belgrado tvirtovė ir senovės romėnų miesto (vadinamo Singidunum) archeologinis paveldas, iš kurio ilgainiui išaugo dabartinis Belgradas, yra preliminariame UNESCO Pasaulio paveldo sąraše, kaip kadaise per visą Europą nusidriekusių Romos imperijos sienų dalis.

Iš Belgrado tvirtovės ir Kalemegdano parko žvalgybinių aikštelių galima pasižvalgyti į atrą pagal didį Europos upę – Dunojų bei į jį įtekančią Savos upę.

Belgrado tvirtovė ir Kalemegdano parkas žvelgia į Sava ir Dunojaus upių santaką bei Naująjį Belgradą. Nuotr. Maja Djordjevic | Europa Nostra

 
 

Griūvantis Horanašato vienuolynas Armėnijoje

 

Miškingų kalnų apsuptas Horanašato vienuolynas (angl. Khoranashat Monastery) – viduramžių vienuolynų architektūros pavyzdys, esantis šiaurės rytų Armėnijoje, Tavušo provincijoje prie pat Azerbaidžano sienos. Iki XIII a. tai buvo regioninės reikšmės kultūros centras ne tik su vienuolynu bet ir su universitetu. Šiandien čia veikia tik bažnyčia, sutraukianti tikinčiuosius iš aplinkinių Chinari ir Aygedzor gyvenviečių.

Vienoje iš viduramžiais statytų Horonašato vienuolyno bažnyčių. Nuotr. Andranik Keshishyan | Europa Nostra

Iš daugybės viduramžiais statytų vienuolyno komplekso pastatų išliko dvi bažnyčios –  didžioji Sourp Astvatsatsin ir mažoji St. Kiraki. Nors ir išlikusios, šiandien jos yra apgailėtinos būklės dėl praeityje atliktų pastos kokybės restauravimo darbų.

Atlikti restauravimo darbus išlikusiuose vienuolyno pastatuose sudėtinga dėl didelės kalnų nuožliaužų tikimybės – čia aktyvi seisminė zona.

Horanašatas buvo svarbus viduramžių kultūros centras ne tik su vienuolynu bet ir su universitetu.

 

Situaciją sunkina ir sudėtingas politinis kontekstas – nesiliaujantys konfliktai Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, keliantys pavojų lankytojams ir turistams.

Vietovę Europa Nostra organizacijai nominavo Armėnijos Respublikos Švietimo, Mokslo, Kultūros ir Sporto Ministerija, o teikti paramą vietovės rekonstravimo darbams bei regiono atgaivinimui jau įsipareigojo šveicarų bendrovė Il Germoglio.

Horanašato vienuolyno liekanos Tavušo provincijoje, Armėnijoje. Nuotr. Andranik Keshishyan | Europa Nostra


 
 

Nuotr. Institute of Archaeology and Ethnography Archive | Europa Nostra

Nykstančios vyndarystės tradicijos Armėnijoje

 

Tradicinei senajai vyno gamybos technologijai Armėnijoje gresia užmarštis. Išskirtiniai molio indai-statinės, vadinamos „karas“ buvo tradiciškai naudojami Armėnijoje vyno gamybai jau daugiau kaip 6000 metų.

Armėniška vyndarystės praktika ilgainiui paplito po visą Viduržemio jūros regioną. Tai parodė ir archeologiniai kasinėjimai.

„Karas“ – tradiciniai vyno gamybos indai Armenijoje jau buvo naudojami prieš 6000 metų.

 

Išskirtinės formos moliniai „karas“ indai gaminami molio žiedimo meistrų ir gali talpinti iki 1500 litrų vyno.

Nepaisant svarbaus vaidmens armėnų vyndarystės kultūroje, tradiciniam vyno gamybos metodui bei žinioms kyla grėsmė būti užmirštoms ir prarastoms.

Karas Revival Heritage Project organizacija siekia šios senos vydarystės technologijos atgaivinimo, išlaikymo bei žinių perdavimo.

 

Patalpa, kurioje buvo laikomi moliniai karas’ai su vynu. Nuotr. Tigran Hayrapetyan | Europa Nostra


 
 

Bohemijos baroko pilis – anglies kasyklų apsuptyje

 

Dvi valandos kelio nuo Prahos, Čekijos Šiaurės vakaruose – Šiaurės Bohemijoje, Krušnė kalnų papėdėje stūkso barokinė Jezeri pilis. (ček. Krusne Hory).

Restauracijos darbai Jezeri pilyje, Šiaurės Bohemijoje. Nuotr. National Heritage Institute Archive | Europa Nostra

Jezeri pilis – XVIII-XIX amžiaus kultūros centras, kuriame svečiavosi iškili Apšvietos epochos asmenybė Johanas Volfgangas fon Gėtė, o 1804 metais pirmą kartą privačiame koncerte savo trečiąją simfoniją atliko Liudvikas van Bethonevas.

Romantiškos XVIII a. statytos pilies tragedija – jau 100 metų nuolat plečiamas milžiniškas atviras anglies kasyklų karjeras, per praėjusį amžių, daugiausia komunistinio rėžimo laikais, sunaikinęs virš šimto miestelių ir gyvenviečių.

Jezeri pilis – buvęs XVIII-XIX amžiaus kultūros ir Šiaurės Bohemijos socialinio gyvenimo centras.

 

Jezeri pilis: zamek-jezeri.cz

 

Pastaruoju metu sunaikintas greta pilies esančio miestelio istorinis centras, pakenkta pilies struktūriniams elementams.

Čekija susiduria su nepaprastai sunkia dilema – šiame karjere aptinkamos rudosios anglies gavyba – vienas iš ilgalaikių Čekijos valstybės prioritetų.

Jezeri pilis priklauso čekų Nacionaliniam Paveldo institutui ir, nepaisant sudėtingos situacijos bei nuolatinių restauravimo darbų, yra atvira turistams, kuriuos, atrodo, masina pilį supantys gigantiškų anglių kasyklų, gamyklų ir fabrikų peizažas.

Barokinės pilies fone – milžiniškas rudosios anglies gavybos karjeras. Nuotr. National Heritage Institute Archive | Europa Nostra


 

Be jau paminėtų vietovių, tarp Europa Nostra 2020-aisiais išskirtų itin saugotinų objektų yra ir kiti įvairiausio laikmečio, stiliaus bei paskirties statiniai. Tai – Nacionalinio Albanijos teatro pastatas sostinėje Tiranoje, Tapiola plaukimo baseino pastatas Suomijoje, Archeologinis Sybaris parkas Italijoje, Szombierki  gamykla Bytome Lenkijoje, pirmasis Madrido Metro depas Ispanijoje, Plečnik Stadionas Slovėnijoje….

 
 

 





 

Europa Nostra organizacijos kampanija „7 pažeidžiamiausi“ (angl. „7 Most Endangered“), pradėta 2013 metais, yra visuomeninė kampanija, siekianti išsaugoti nykstantį Europos žemyno paveldą. Ši kampanija tiesiogiai neskiria lėšų restauravimo darbams. Jos tikslas – rengti nepriklausomus vertinimus, skleisti informaciją, ieškoti galimybių mobilizuoti visuomenės ir privačią paramą.
 

Parengta pagal Europa Nostra informaciją

 
 
 

© klasika-tradicijos.lt

 

image_print