Paroda HERITAS: kiekvienas iš mūsų esame – paveldėtojas

Paroda Heritas

Gražų gegužės mėnesio savaitgalį vienintelė vienabokštė Vilniaus bažnyčia bruzdėjo nuo gausybės žmonių, amatų dirbtuvių ir praktinių profesinių užsiėmimų. Čia vyko ir paskaitos bei ekskursijos, veikė senų gerų knygų knygynas, buvo galima išgerti kavos, užkąsti ir smagiai praleisti laiką visiems – mažiems ir dideliems. Ši bažnyčia – tai visuomenei atverta Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Savičiaus gatvėje, o renginys – pirmą kartą Lietuvoje organizuota Tarptautinė paveldo tvarkybos ir technologijų paroda HERITAS.

Parodos organizatoriai kvietė įvairių kultūros sričių specialistus, verslininkus ir visuomenę burtis draugėn ir pažinti paveldą per patirtį. Šį kartą apie paveldo vertę ir saugojimo prasmę kalbėjo ne mūsų mokytojai, tėvai ar seneliai. Apie tai kalbėjo jauni žmonės. Todėl labai norėjosi sužinoti, kas jie. Praėjus šiek tiek laiko po parodos, apie jos rezultatus, o taip pat ir tikslus bei prasmę paklausėme jos iniciatorę ir pagrindinę organizatorę Eriką Kielę.

 

Erika, po Jūsų rengtos parodos praėjo šiek tiek laiko, kaip galėtumėt ją apibendrinti? Ar ji pasiteisino, o, galbūt, ir viršijo Jūsų lūkesčius?

Tiesą sakant, kai planavome parodą, nesitikėjome, kad pirmais metais turėsime tokią gausybę dalyvių. Visi dalyviai labai stengėsi pristatyti paveldą, savo profesijas, meistrystę, įmonių veiklą per patirtį ir pažinimą. Maloniai nustebino dalyvių pasiruošimas. Todėl lankytojams paroda buvo neįprasta, įdomi ir sulaukėme jų tikrai daug. Tad manau, kad paroda pateisino lūkesčius, o savo turiniu – netgi juos viršijo.

Gudyno instituto dirbtuves

Kokio sulaukėte grįžtamojo ryšio, reakcijų iš specialistų bei visuomenės?

Pradėjus planuoti Heritas ir kalbėtis su partneriais, rėmėjais – labai nustebino palaikymas. Panašu, kad Heritas atsirado būtent tada, kai jo labiausiai reikėjo. Todėl, tiek specialistai, tiek partneriai, valstybės institucijos, privačios įmonės geranoriškai prisidėjo prie renginio įgyvendinimo. Nors perteikti idėją – kaip tas renginys atrodys ir koks jis turėtų būti, buvo pakankamai sudėtinga, pačios parodos metu ir po jos tiek specialistai, tiek lankytojai buvo nustebinti, kokia gausybė veiklų jų laukė Heritas parodoje. Atsiliepimai – patys geriausi ir visa Heritas komanda nekantrauja įgyvendinti tęstinį projektą kitais metais.

„. . . labai nustebino palaikymas. Panašu, kad Heritas atsirado būtent tada,

kai jo labiausiai reikėjo.“

 

Galbūt kitiems metams jau matote sekančios parodos Heritas viziją?

Tikrai taip. Dar parodos metu dauguma lankytojų klausė – kada gi kitais metais organizuosime Heritą? Tad mums kaip ir neliko pasirinkimo, dar parodos metu žinojome, kad Heritas kitais metais – bus. O parodos planavimo darbai jau prasidėjo!

Archeologijos rusys

Kas sudaro Heritas organizacinę komandą ir kaip Jūs susivienijote?

Heritas yra savanoriška iniciatyva, prie kurios prisideda gausybė įvairių sričių specialistų. Pagrinde – kultūros paveldo srityje dirbantys specialistai. Aš pati esu chemikė, o komandoje yra istorikų, menotyrininkų ir kitokių „įvairaus plauko“ specialistų. Heritas komandą sieja tai, kad mes esame pavargę nuo nusistovėjusio biurokratinio mechanizmo ir vietoje to, kad stebėtume, kaip dauguma iniciatyvų būna sužlugdomos dar kūrimo stadijoje, apsiėmėme šį renginį padaryti patys.

Daugumai komandos narių tokio tipo renginys buvo pirmoji renginių organizavimo patirtis ir dauguma tikrai nesijautė saugiai, nes – „o kaip čia viskas bus?“ Bet po pirmojo renginio – sklandaus, smagaus, turtingo turinio prasme – sulaukėm ir daugiau savanorių, kurie nori prisidėti prie Heritas augimo.

Fotografijos dirbtuves

Kaip gi kilo ši įdomi iniciatyva – organizuoti tarptautinę kultūros paveldo parodą?

Kultūros paveldas yra labai jautri sritis, kurioje pakeitimai vyksta labai labai lėtai. Nusistovėjusi tvarka, biurokratinis mechanizmas vargina čia dirbančius specialistus. Po tam tikro laiko jie būna tokie demotyvuoti, matydami, kad nieko čia nepakeisi, tad liaujasi siekę pakeitimų ar inicijuoti tam tikrus projektus. Dažnai įgyvendinti savo idėjas šioje srityje net nėra įmanoma.

Aš pati renginius organizuoju apie 5 metus. O kultūros paveldo srityje dirbu kone 10 metų. Čia dirbdama visuomet jaučiau spragą, nesusikalbėjimą tarp specialistų ir visuomenės – informacijos daug, bet ji pateikta nepatogiai, savininkai dažnai stengiasi savo objektuose „nieko nerasti“, kad tik nereikėtų po to vargti, nes gi – „labai sudėtinga“. O iš tiesų, nėra taip viskas sudėtinga, reikia tik gerai žinoti tvarką ir į ką konkrečiais atvejais kreiptis.

„. . . kiekvienas iš mūsų esame – paveldėtojas,

ką ir reiškia šis žodis „heritas“.“

 

O ir mes patys turime suvienyti jėgas, kad viskas būtų kuo paprasčiau ir dėmesį nukreipti į išsaugojimą, perdavimą ateities kartoms. Be to, kiekvienas iš mūsų esame – paveldėtojas, ką ir reiškia šis žodis „heritas“. Ir turime mokėti rūpintis savo paveldu, padėti jam išlikti ir džiuginti ateities kartas. Visos šios mintys ir sudėliojo Heritą.

Parodos akimirkos Erika Kiele

Ko reikia, kad šias su paveldu susijusias problemas būtų lengviau spręsti visiems?

Didelė problema, kurią pastebėjau – nėra dialogo tarp privačių įmonių, valstybinių įstaigų ir objektų savininkų.  Būtent renginio formatu apie tai gali būti kalbama ir sprendžiamos problemos, tuo pačiu sujungiant visas iniciatyvas po vienu stogu. Ir vienas pagrindinių aspektų – paveldo renginiai Lietuvoje pakankamai mažai įtraukia objektų savininkus, bendruomenes plačiąja prasme, tiesiog miestiečius ir besidominčius paveldu.

Čia matyčiau vieną didžiausių spragų, kurias mes stengiamės spręsti Heritas parodoje. Žmonės gi turi žinoti, kaip gali padėti ir ką gali daryti patys, o ko negali. Tik edukuodami, supažindindami visuomenę ir pristatydami paveldą per patirtį, galime užauginti sąmoningą bendruomenę, vertinančią ne tik paveldą, bet ir savo šaknis.

Ramintojos baznycia

 

Ačiū už pokalbį!

 

Ps_2

 
Sovietmečiu Švč. Mergelės Marijos Ramintojos (Augustijonų) bažnyčia buvo sudarkyta – padalyta gelžbetonio perdangomis į tris aukštus ir paversta maisto sandėliu.

Iškart po parodos HERITAS Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios trečiame „aukšte“ pašventinta ir visuomenei atverta koplyčia.

Pasivaikščioti po bažnyčios erdves, kampelius ir užkaborius galima ir dabar vykstančių nemokamų ekskursijų metu, užsiregistravus čia

 

 Kalbėjosi Akvilė Muliuolytė

 

© klasika-tradicijos.lt

image_print