Palangos istorija lenkų mokslininkės knygoje

Palangos rumai

Rugsėjo 15 dieną Palangos kurhauze buvo įteiktos miesto garbės piliečio regalijos šio kurorto istorijos tyrinėtojai Malgorzatai Omilanowskai – Lenkijos mokslininkei, profesorei, habilituotai daktarei ir europinės reikšmės kultūros istorikei. Taip buvusi Lenkijos kultūros ministrė įvertinta už nuopelnus Palangos miestui ir Palangos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje.

Šių iškilmių išvakarėse Vilniaus Paveikslų galerijoje profesorė susitiko su kultūros ir meno mylėtojais. Susitikimo metu istorikė pasakojo apie savo knygoje aprašytą Palangos architektūrą ir vasaros kurortą, kaip XIX-XX amžių sandūros intelektualų susibūrimo centrą.

Išties, tuo laikotarpiu Palangoje susitikdavo lietuvių bei rusų inteligentai iš Vilniaus bei Kauno, o taip pat lenkų kultūros elitas iš Austrijai, Rusijai ir Prūsijai priklausiusių Lenkijos regionų. Svarbų vaidmenį kuriant šį intelektualų centrą bei kurorto architektūrą vaidino iki Pirmojo Pasaulinio karo kurortą valdę grafai Tiškevičiai.

 

Trumpa Palangos istorija

 

Susitikimo įžangoje profesorė Malgorzata Omilanowska  trumpai apžvelgė Palangos miesto istoriją, kurio priešistorė prasideda nuo gražios legendos apie Birutę, Vytauto žmoną, kuri po jo mirties grįžtą į Palangą našlauti. Mirusi čia ir palaidojama. Tačiau – niekas nežino, kur yra jos kapas.

XVI-XVIII amžiuje Palangoje – iš vienos pusės buvo Bažnyčia su parapija, o iš kitos – žvejai ir jų namai. XIX amžiuje Lentvario grafas Juozapas Tiškevičius nusipirko Kretingą ir pradėjo vasaroti Palangoje. Jis nusprendė įkurti Palangoje kurortą – apstatyti miestelį vilomis, pasinaudojant kunigaikščio Mykolo Oginskio finansine parama. Laikotarpis nuo 1892-ųjų iki 1915-ųjų tapo geriausiais kurorto metais.

Po I-ojo pasaulinio karo Palangos miestas atiteko Lietuvos valstybei ir iš Kauno čia vasaroti atvažinėjo prezidentas Antanas Smetona. Dvaro rūmai ir parkas – 100 ha teritorija – tebepriklausė Tiškevičiams, tačiau kurortas jau buvo valstybinis. Visą tarpukarį Tiškevičiai mėgino savo rūmus parduoti Lietuvos vyriausybei, tačiau už savo valdas prašė labai daug pinigų. Sandoris neįvyko.

 

Baltijos kurortų architektūra

 

Lenkų istorikė pasakojo ir apie Baltijos kurortų architektūrą, kuri niekada nebuvo homogeninė, nes formavosi XIX amžiuje, kuomet inspiracijomis tapdavo įvairiausi istorizmo stiliai. Kurortai netgi konkuravo tarpusavyje architektūros įvairove. Keliaujant Baltijos jūros pakrante galima išvysti įvairiausius architektūros stilius – juos įkvepė ir medinės, ir mūrinės architektūros pastatai, kalnų nameliai, priemiesčiai.

Palangos kurhauzas

Remiantis profesore, medis Vakarų Europoje jau viduramžiais nebevaidino svarbaus vaidmens, nes tiesiog nebebuvo natūraliai augusių girių, bet jų buvo Centrinėje Europoje, Skandinavijoje. Todėl mūsų europinėje dalyje vyravo medinė architektūra. Vokietijoje, Olandijoje išpopuliarėjo fachtverkinė architektūra – būtent dėl poreikio taupyti medieną.

XIX amžius medinę architektūrą gražino madą – mediena į Europą pradėta gabenti iš Amerikos, Meksikos įlankos. Kartu vyko ir technologijų importas. To pasekoje XIX amžiaus viduryje Europoje pradėti gaminti surenkami mediniai namai. Ši mada yra atėjusi būtent iš Amerikos. Tuo metu prasidėjo įvairiausių stilių surenkamų vasarnamių statyba, namai eksponuoti parodose.

Pasak istorikės, greičiausiai tokių surenkamų namų katalogas pateko ir Palangos savininkui grafui Juozapui Tiškevičiui, užsakiusiam namų statybas pagal katalogus. Palangoje namai, ypač jų priekiniai fasadai yra panašūs į vokiškuosius namus, taip pat statytus pagal katalogus.

Tiškevičius norėjo, kad Palanga būtų kultūros centras, toks, kaip Zakopanė pietų Lenkijoje. Todėl kurhauzas Palangoje neatsitiktinai yra Zakopanės regiono architektūros stiliaus.

 

Palangos kurortas – intelektualų koncentravimosi centras

 

XX amžiaus pradžioje kurorto samprata skyrėsi nuo šiandieninės – į kurortus buvo išvažiuojama 2-2.5 mėnesio. Tokios kurortinės vietos koncentravo intelektualus. Menininkai, intelektualai važiuodavo ne tik vasaroti, bet ir dirbti, gydytis, skaitydavo paskaitas, statydavo spektaklius. Tyrinėdama miesto istoriją profesorė skaitė ne tik laiškus ir dienoraščius, bet ir to meto spaudą – paskui intelektualus į kurortą sugužėdavo ir laikraščių reporteriai.

Palangos papludimys

Iš Plungės į Palangą kartu su kunigaikščio Oginskio išlaikomu orkestru groti atvykdavo M. K. Čiurlionis. Jūra suteikė Čiurlioniui daug inspiracijų ir jo kūryboje suvaidino raktinį vaidmenį. Menininkas atvykdavo į Palangą ir vėlesniais laikais, nes čia vasarnamį turėjo jo mylimosios Sofijos tėvai. Keliolika atostogų Palangoje yra praleidęs ir Maironis.

Viename iš medinių ūkinių Palangos pastatų įvyko pirmasis lietuviškas spektaklis – „Amerika pirtyje“.

 

Tiškevičių rūmai ir Laiminančio Kristaus skulptūra

 

Pasak profesorės, iš Tiškevičių rūmų Palangoje langų jūros niekada nesimatė. Jie buvo labai plačia pušyno juosta atskirti nuo jos – tarsi užtvanka nuo vėjo. Palangos rūmai yra unikalūs. Nėra tokių rūmų analogijų jų architektekto Frydricho Švehteno kūryboje, dėl to, visi tyrėjai nenorėjo tikėti jo autoryste.

Įdomiausia Palangos rūmų ir parko ansamblyje – Kristaus figūra įvažiavimo ašyje. Pasak profesorės, niekur Europoje, privačioje rezidencijoje, jos centrinėje ašyje niekas nėra pastatęs Šventojo skulptūros. Išskyrus, vyskupų rūmus. Šis parkas nebuvo privatus Tiškevičių parkas – kiekvienas galėjo į jį ateiti, pasivaikščioti visur, išskyrus centrinį gazoną. Tačiau Kristaus skulptūra nesusijusi su devocija, nes Tiškevičiai meldėsi koplyčioje.

 

Ps_2

 

Profesorės tyrinėjimai yra užrašyti jos monografijoje „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“, išleistoje 2011 metais lenkų kalba, o vėliau išverstoje ir į lietuvių kalbą.

 

NUOTRAUKOS:

Straipsnio viršuje: fotografo Ignas Stropaus atvirukas „Palanga. Parko rūmai“, 1933 m., pirm. apsk. nr KM GEK 29157, © Kretingos muziejus, www.limis.lt.

Straipsnio viduryje: Palangos kurhauzas, 1926 m. atvirukas, inv. nr. KM IF 805, © Kretingos muziejus, www.limis.lt; nežinomo autoriaus Palangos paplūdimio fotografija 1934 08 14., inv. nr. LJM LIF 1539  © Lietuvos jūrų muziejus, www.limis.lt.

 

Parengė Audrė Narušytė

 

© klasika-tradicijos.lt

image_print