Palangos Birutės parke – žymaus prancūzų kraštovaizdžio kūrėjo dvasia

Palangos Birutės parkas juosia Gintaro muziejų – buvusius grafų Tiškevičių dvaro sodybos rūmus. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

Gražiausiame Lietuvoje botanikos parke, supančiame Palangos Gintaro muziejų ir populiariai vadinamame Birutės parku, vis dar galima pajusti prieš 120 metų jį kūrusio žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė dvasią. Tai paliudijo ne kartą čia apsilankiusi jo proanūkė Florens Andrė, parką 2004 metais pasirinkusi ir savo vestuvių šventei.

Birutės parkas XIX a. pabaigoje buvo sukurtas Palangos grafų Tiškevičių užsakymu, jų naujai įkurto Palangos dvaro teritorijoje. Šis, kaip ir kiti trys to paties peizažisto grafų Tiškevičių giminei sukurti parkai Lietuvoje (Lentvario, Trakų Vokės, Užutrakio) – turi tarptautinę reikšmę ir svarbą. 

Palangos Gintaro muziejaus ekskursijų vadovė, gidė Julija Paškevičiūtė. Nuotr. klasika-tradicijos.lt

Žymiam prancūzų kraštovaizdžio kūrėjui Eduardui Andrė yra paskirtas informacinis bei edukacinis projektas, neseniai parengtas bendradarbiaujant Gintaro muziejui, Prancūzų institutui Lietuvoje bei Palangos frankofonų klubui „Pontas“.

 

Apie Birutės parką, Palangos grafus Tiškevičius bei Europinio garso kraštovaizdžio kūrėją Eduardą Andrė pasakojo Palangos Gintaro muziejaus ekskursijų vadovė, gidė Julija Paškevičiūtė

Pradedant pasivaikščiojimą po parką, gidė siūlo nusikelti į XIX a. pabaiga – tą laikmetį, kada grafai Feliksas ir Antanina Tiškevičiai statė savo rūmus. Tuomet Palanga keitėsi, gražėjo ir po truputį virto kurortu, buvo statomos vilos, atsirado garsusis Kurhauzas ir net nauja bažnyčia…

 

Palangos dvaro parkas – šventame Birutės miške

 

Pasak gidės Julijos, Feliksas Tiškevičius Palangą paveldėjo iš tėvo kartu su Darbėnais bei Gružlauke, ir, matyt, čia Palangoje aplinka jam buvo labai artima – dėl kartu su šeima praleistų vaikystės vasarų.

Dabartinio Naglio kino teatro vietoje stovėjų grafo tėvų medinė vasaros rezidencija o naujasis Felikso Tiškevičiaus dvaras pradėtas kurti šiek tiek atokiau, už tuometinių miesto vartų.

„Čia buvo ramesnė vieta su daug senų medžių, nuo amžių vadinta šventuoju Birutės mišku“, – pasakojo Julija, prisimindama legendą, apie tai, kaip jaunavedžiai Feliksas ir Antanina Tiškevičiai ieškojo, kur Palangoje įsikurti. – Sykį jiems važiuojant karieta su pasikviestu žymiuoju svečiu – kraštovaizdžio architektu Eduardu Andrė, ratai užklimpo būtent šiame miške. Išlipus ir išvydus šimtametes pušis, išgirdus jūros ošimą, paaiškėjo, kad keliauti toliau nebereikia.“ 

Palangos Birutės parko tvenkinys ir atkurta grafų laikais buvusi prieplauka. XIX a. pabaigoje šioje vietoje buvo pelkėta klampynė. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

„Sakoma, kad tėvai, giminaičiai netikėjo, kad šioje vietovėje galima kažką padaryti. Čia buvo gamtos chaosas – pelkėta klampynė su daug jūros smėlio. Tačiau E. Andrė, vis tik prityręs peizažistas, susidorojo su visomis gamtos stichijomis  ir sukūrė tokį parką, kuris gyvuoja jau 123 metus. 

„Čia buvo gamtos chaosas – pelkėta klampynė su daug jūros smėlio.“

 

Parkas mus džiugina iki šių dienų ir stengiamasi jį išlaikyti taip, kaip kraštovaizdžio architektas buvo sumanęs – kas buvo sodinta, atsodinti tose vietose tas pačias rūšis augalų“, – atskleidė Gintaro muziejaus specialistė.

 

Išlaikyta žymaus prancūzų kūrėjo dvasia

 

Pasak pašnekovės, tai bene geriausiai išlaikytas parkas Lietuvoje, nes jam skirta daug priežiūros, stengtasi neapleisti, nepaisant karų bei niokojimų. „Labai įdomu, kad jo proanūkė Florens Andrė (pranc. Florence André) pasirinko šį parką savo vestuvėms. Labai smagi žinia iki šiol ir ta, kad ji iš Prancūzijos atsigabeno ir šio parko planą. Buvo galima palyginti, kas išlaikyta, o kas pasikeitę. Tai buvo didelis netikėtumas“, – tęsė Julija, pridurdama, kad būtent žymiojo kraštovaizdžio architekto proanūkė yra ištarusi: „jaučiu savo prosenelio dvasią išlaikytą čia“.

Eduardas Fransua Andrė (pranc. Édouard François André) – žymiausias XIX a. pabaigos Europos kraštovaizdžio architektas. Tiškevičiams pakvietus E. Andrė į savus dvarus, jo vardas jau buvo žinomas, o iš viso per savo gyvenimą jis sukūrė per 100 parkų visame pasaulyje. 

Anturio žiedo formos paminklas – stela prie pagrindnių vartų, skirta atminti parko kūrėjams (autorė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė). Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

Iš ekspedicijų po visą pasaulį E. Andrė yra įvežęs daug naujų rūšių į Europą, ypač iš Pietų Amerikos.

Pavyzdžiui, kambarinė gėlė anturis, žydinti baltais arba raudonais žiedais yra viena iš mums labiausiai pažįstamų jo atvežtų augalų. Ji ir pavadinti Andrė vardu (Anthurium andreanum). 

Paminklas Palangos Birutės parko kūrėjams netoli pagrindinių vartų yra būtent anturio lapo ir žiedo formos. 

Jis skirtas ne tik Eduardui Andrė, bet ir kitiems prie parko kūrimo prisidėjusiems žmonėms – jo sūnui Rėnė Andrė, nuotolinius nurodymus vykdžiusiam belgų sodininkui Žiuliui Biuisenui

Yra išlikę pora Palangos grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičienės laiškų, rašytų prancūzų kalba Eduardui Andrė, kurie leidžia daryti prielaidą apie buvusius šiltus ir draugiškus ryšius. 

Jų kopijas bei lietuviškus vertimus galima atrasti ekskursijų bei edukacinių užsiėmimų „Edukacinė scena“ metu Gintaro muziejuje. Užsiėmimų metu lankytojai gali parašyti laišką Eduardui Andrė arba grafams Tiškevičiams XIX a. pabaigos stiliumi, remdamiesi išlikusiais pavyzdžiais.

 

Angliškojo ir prancūziškojo parko dermė

 

Palangos dvaro sodybos parkas yra mišraus stiliaus – angliškasis ir prancūziškasis. Jame išvysime ir geometrinių formų gėlynų, fontanų, ir natūralios gamtos peizažą.

„Angliškoje parko dalyje kraštovaizdžio architektas tarsi stengėsi išvengti invazijos, parodyti, kokios yra gamtos formos ir labai natūralistiškai įsiterpė į tai, ką čia rado, – pasakojo gidė. – Angliškas parkas yra toliau nuo rūmų, o artėjant matysime jau prancūziškuosius mažuosius bei didijį parterius. Toks mišrus stilius tuomet buvo naujiena.“

Angliškojoje Palangos Birutės parko dalyje – natūralios gamtos peizažai. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

Pasak Julijos Paškevičiūtės, Eduardas Andrė mėgo išplanuoti takus „riestainio principu“- vaikščiodami po parką mes nežinosime, kas laukia toliau, nes takai užsisuka. Taip sukuriamas nuotykio įspūdis, o už kiekvieno posūkio laukia atradimai – nauji nuostabūs vaizdai. Pažvelgus iš bet kurios pusės, mums atrodys, kad regime paveikslą.

„Už kiekvieno posūkio laukia atradimai – nauji nuostabūs vaizdai.

Pažvelgus iš bet kurios pusės, mums atrodys, kad regime paveikslą.“

 

E. Andrė magėjo išryškinti natūralų medžių grožį ir atveriant proskynas – iškertant dalį medžių. Vaikštinėjant po Birutės parką, vienoje iš proskynų netikėtai gali išnirti ir sniego baltumo Palangos dvaro rūmų fasadas, kviečiantis pereiti iš natūros į civilizaciją bei prancūziškąją parko dalį.

Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

Prancūziškojo parko dalyje priešais rūmus išvysime Didijį parterį, kuris, pasak muziejaus gidės, yra įžemintas – tam, kad žiūrėtųsi vizualiai geriau. Didžiojo parterio želdynų raštas atnaujinamas kiekvienais metais, o centre esančiame fontane atsispindi rūmų vaizdas.

Parke yra ir oranžerija – grafai turėjo žiemos sodą, šalia rūmų besidriekiančioje laukymėje buvo ir teniso aikštelė. Žinoma, kad parke, specialiai tam skirtame plote buvo auginami šampinjonai. Tai yra pažymėta senajame plane. 

Priešais rūmus – prancūziškasis parkas – Didysis parteris centre ir Mažieji parteriai abipus. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

 

200 žalumo atspalvių ir atspindžiai vandenyje

 

Pasak gidės, parke galima išvysti 200 rūšių augalų, arba, kaip sakoma, 200 žalumo atspalvių, nes kiekviena žalia yra skirtinga.

„Čia ir išskirtinė aplinka, jūrinis parkas. Eduardas Andrė išnaudojo šią aplinkybę. Pušys prancūzų kraštovaizdžio kūrėjui atrodė labai egzotiškas augalas, nes jis buvo iš ten, kur tokių nėra. Pušis – šio parko karalienė“, – atskleidė specialistė, kviesdama pastebėti medžius paryškinančius niuansus – pušys buvo sodinamos ant supiltų kalvelių, tarsi karalienės sostuose, arba kompozicijose – tarsi puokštės gėlių.

„Pušys prancūzų kraštovaizdžio kūrėjui atrodė labai egzotiškas augalas, nes jis buvo iš ten, kur tokių nėra.

Pušis – šio parko karalienė“

 

Pagal senąją ikonografinę medžiagą, parkas buvo aptvertas tų pačių pušų netašytomis šakomis. 

Šimtametės pušys – Palangos Birutės parko karalienės. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

Parke gausu virš šimto metų sulaukusių ir plačiai kerojančių pušų, o kai kurie iškirtiniai senieji parko medžiai iš E. Andrė laikų yra pažymėti paminkliukais. Nauji medžiai dažniausiai auginami iš tų pačių senųjų medžių sėklų, pratęsiant to paties medžio gyvenimą. Tvenkinio pakrantėse išvysime ir žalią samanų „paklodę“.

„Kraštovaizdžio architekto viskas buvo apgalvota, – pasakojo Julija. – Numatyta kaip keisis spalvos keičiantis metų laikams, kaip bėgant metams atrodys medžiai, apgalvota, kad augant jie neužgožtų vieni kitų ir kiekvienas sulauktų deramo dėmesio. Ir be abejo, Eduardui Andrė, labai svarbūs buvo atspindžiai – kad parke būtų vandens, jame atsispindėtų ir dar puošniau atrodytų medžiai, kad matytume tarsi dar kitą dimensiją.“

Birutės parko tvenkinys atkartoja lietuviško upelio formą, o tilteliai primena japoniškuosius. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

Šandien sunku patikėti, kad romantiškas, lietuviško upelio formas atkartojantis Birutės parko tvenkinys buvo sukurtas iš čia telkšojusių pelkių ir purvynės. Neseniai per renovaciją buvo atkurta apžvalginė aikštelė su prieplauka. Čia galima pasėdėti ar pasiirstyti valtele – taip, kaip buvo grafų laikais. Atkurti ir balti tilteliai, primenantys japoniškus tiltelius.

„Eduardui Andrė labai svarbūs buvo atspindžiai – kad parke būtų vandens, jame atsispindėtų ir dar puošniau atrodytų medžiai, kad matytume tarsi dar kitą dimensiją.“

 

Vaikščiodami tvenkinio pakrantėmis pastebėsime, kad ne tik jos sutvirtintos akmenimis. Aplink esantys takai, gruntas taip pat sutvirtinti – dirbtinėmis akmenų „šaknimis“. Nors jos sukurtos, atrodo, kad žmogaus darbo pėdsakų čia nėra. 

Dirbtinės šaknys iš akmenų atrodo tarsi ne žmogaus rankų, o gamtos kūrinys. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

 

Senasis rožynas ir grafienės Lurdas

 

Kitapus rūmų yra atkurtas senasis grafų rožynas, kuris taip pat buvo projektuotas ir sodintas Eduardo Andrė laikais. Jis atkurtas praėjusio amžiaus antroje pusėje, kai archeologijos studentams atliekant kasinėjimus buvo pastebėtas buvusio rožyno takų tinklas.

Pasak gidės Julijos, tai vienas pirmųjų rožynų Lietuvoje. Tik nuo Eduardo Andrė laikų rožės pradėtos sodinti ne tik pardavimui, bet ir tiesiog pasigrožėjimui.

Artėjant prie Birutės kalno išvysime ir dirbtinę grotą.  „Kalno papėdės grota – grafienės Antaninos Tiškevičienės sumanymas. Manoma, kad tai grafo Felikso dovana jai. Grafienė kartu su vyru aplankė Lurdo miestelį Prancūzijoje ir norėjo turėti savo Lurdą, atsvežė iš Prancūzijos Mergelės Marijos skulptūrą. Akmenys yra Žemaitijos rieduliai, tokie pat, kaip ir Palangos bažnyčios šventoriuje, – sakė gidė.

– Laiptai į Birutės kalną irgi sumanyti Eduardo Andrė, tam, kad geriau matytųsi geriau jūra. Ir jūra tuomet buvo arčiau – Birutės kalno papėdėje bei matydavosi iš rūmų.“

Liaunos pajūrio pušys „šoka“ aplink XIX a. pabaigoje grafienei Antaninai Tiškevičienei sukurtą grotą.

„Laiptai į Birutės kalną irgi sumanyti Eduardo Andrė, tam, kad geriau matytųsi geriau jūra.

Ir jūra tuomet buvo arčiau – Birutės kalno papėdėje bei matydavosi iš rūmų.“

 

Jaunimo kalnelis ir Eglė žalčių karalienė

 

Šiandieninio Palangos Botanikos parko ribose yra ir vietovių, kurios grafų Tiškevičių laikais nepriklausė parkui, tačiau dabar yra neatsiejama jo dalis. Viena jų – tai Jaunimo kalnelis – kalva iš senųjų kopų, kur buvo senosios žydų kapinės. Ties jomis ėjo Palangos dvaro parko riba. Sovietinės okupacijos metais ji pervadinta į Jaunimo kalnelį, o 1981 m. čia pastatyta Stepono Šarapovo skulptūra „Šaulys“, skirta Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui atminti. 

Pasak Julijos Paškevičiūtės, M. K. Čiurlionis dažnai lankėsi Palangoje. Pasakojama, kad jis buvo įsikūręs trobelėje visai prie pat parko ir čia susitiko su savo mylimąja Sofija Kymantaite. Vasaromis būtent grafo Felikso Tiškevičio kvietimu (jis sutarė su Plungės kunigaikščiu Mykolu Oginskiu) parke skambėdavo Oginskio orkestras ir jaunojo Čiurlionio pučiama fleita.

1960 metais sukurta skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ – šiandien neatsiejama nuo parko.

Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ sukurta skulptoriaus Roberto Antinio ir pastatyta 1960 metais.

Ji taip įsikomponavusi dabar čia, kad atrodo, jog būtų nuo Andrė laikų. Neįsivaizduotume jau kitaip, O ir legenda yra susijusi būtent su tais medžiais, kuriuos atrasime parke – eglė, ąžuolas, uosis, – šmaikštavo Gintaro muziejaus gidė.

– Parke dažniausiai sutinkamų medžių ir gyvūnų atvaizdai, sukurti Palangos frankofonų klubo pirmininkės Miglės Jonaitienės ir dailininkės Gražinos Oškinytės, puošia ir lankstinuką, kurį, lyg žemėlapį, pasitelkę į pagalbą, galėsite pasivaikščioti garsiojo peizažisto Andrė nutiestais takais ir pajusti prancūziškos romantiškos nuotaikos dvelksmą.“

 

Kalbėjosi Akvilė Muliuolytė

 
INFORMACIJA:
 
Informacinis edukacinis leidinys apie Eduardą Andrė, šiemet parengtas moksleiviams besimokantiems prancūzų kalbos: Kalbėkime prancūziškai Palangos Birutės parke.
 
Daugiau apie edukacinius užsiėmimus Palangos Gintaro muziejuje: https://www.lndm.lt/pgm/pgmedu/
 
Dėl edukacinių užsiėmimų užsakymo kreiptis: el. p. gintaro.muziejus@lndm.lt
 
 

Panašūs straipsniai:

 
 

Atviras pokyčiams Trakų Vokės dvaras

Atviras pokyčiams Trakų Vokės dvaras

Vilniaus miesto ribose esantis elegantiškas Trakų Vokės dvaras daugelio ne kartą buvo regėtas ...
Kretingos dvaras: pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Kretingos dvaras: pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, ...
Trakų Vokės grafai Tiškevičiai ir kartas suvienijusi koplyčia

Trakų Vokės grafai Tiškevičiai ir kartas suvienijusi koplyčia

2016 metų vasarą Lietuvoje lankėsi grafas Zigmuntas Jonas Tiškevičius – paskutiniojo Trakų ...
Šiaulių krašto dvarų istorijos – Chaimo Frenkelio vilos Rytų meno galerijoje

Šiaulių krašto dvarų istorijos – Chaimo Frenkelio vilos Rytų meno galerijoje

Šiaulių krašto dvarai – Santeklių, Beržėnų, Ginkūnų – iš tiesų nebuvo tokie provincial ...
Žemaitijos kelias: Kretinga – mažasis Lietuvos Vatikanas

Žemaitijos kelias: Kretinga – mažasis Lietuvos Vatikanas

Kretingos miesto prieigose prieš porą metų pastatytas modernus, analogų Lietuvoje neturintis švie ...
Lietuvos muziejų kelias kviečia į Aukštaitiją

Lietuvos muziejų kelias kviečia į Aukštaitiją

Š. m. liepos 3 d. ant Gedimino pilies kalno Vilniuje prasidėjusios nacionalinės kultūrinės tapatyb ...

 

© klasika-tradicijos.lt

 

image_print

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.