Moterų balsai Florencijos Medičių bibliotekoje

Florencija Biblioteca Laurenziana kiemas -

Kartą ar du per metus istorinė Florencijos Lorenzo biblioteka, priklausiusi žymiajai Medičių šeimai, atveriama ne vien mokslininkams bet ir plačiai visuomenei. Tuo metu yra galimybė išvysti ne tik bibliotekoje saugomus unikalius rankraščius, bet ir žymaus renesanso skulptoriaus Mikelandželo suprojektuotą interjerą bei laiptus. Šį kartą bibliotekoje ne mažiau įdomi ir paroda – apie mokslo ir literatūros pasaulio moteris, gyvenusias ir rašiusias net antikos laikais ar viduramžiais…

Graikų poetės, viduramžių medikės ir mokslininkės, kronikų ir biografijų autorės, o taip pat, brangių rankraštinių knygų – manuskriptų užsakovės ar perrašinėtotojos… Kai kurios jų gyveno ir kūrė aristokratiškų šeimų ar vienuolynų priedangoje, kitos sulaukė pasmerkimo ar inkvizicijos dėmesio. Visų šių išsilavinusių moterų mintys buvo užrašytos antikinėse molio plokštelėse, papirusuose, manuskriptuose ar laiškuose, ištrauktuose iš istorinų Lorenzo bibliotekos fondų į dienos šviesą.

Nuo graikų poečių ir viduramžių mokslininkių…

Apie vienuolika stebinančių moterų autorių pasakoja eksponuojami jų kūriniai, užrašyti ant įvairiausių priemonių. Seniausias kūrinys – tai VII – VI amžiuje pr. Kr. gyvenusios graikų poetės Sappho poemos fragmentas, užrašytas ant II a. pr. Kr. egiptietiškos molio plokštelės – ostrakono. Sappho – žymiausia antikos poetė moteris, ilgainiui apipinta legendomis. Tačiau be jos senovės Graikijoje egzistavo ir daugiau moterų poečių, tokių, kaip Erinna, kurios gedulinga VI a.pr.Kr. poema „Alakata“ buvo užrašyta ant Egipte rastų papirusų fragmentų.

Viduramžių gydytojos Trotulos iš Salerno XI-XII amžiaus kompendiumas „Regulae medicinales“ apie ginekologiją, nėštumą ir kosmetiką buvo vertinamas ir nuolat kopijuojamas – žinoma išlikusių beveik 150 traktato kopijų bei vertimų į 7 kalbas. 1544 metais Strasbūre išleista spausdinta jo versija. Kita stebinanti viduramžių moteris – teologijos ir medicinos mokslininkė, vienuolė Hildegarda iš Bingeno, žinoma savo kūriniu „Physica“ – XII amžiaus 9 tomų traktatu apie gamtos mokslų ir medicinos ryšį. Nuo viduramžių laikyta šventąja, 2012 metais popiežiaus Benedikto XVI ji buvo paskelbta Universalios bažnyčios mokytoja.

Florencija Biblioteca Laurenziana paroda

Anna’os Komnene, Bizantijos imperatoriaus Alexios I Komnenos dukters, parašytos kronikos apie savo tėvo gyvenimą yra svarbus dokumentas ne tik apie imperatoriaus šeimą bet ir apie pirmąjį kryžiaus žygį. „Alexiada“ pavadintų kronikų, parašytų XII amžiuje, rankraštinė kopija priklausė Lorenzui de’ Medici.

Viena svarbiausių XVI amžiaus figūrų literatūros ir religijos sferose buvo Romos princesė Vittoria Colonna – garsi poetė, palaikiusi draugystę su popiežiumi, monarchais ir mokslininkais, o taip pat, žinoma ir jos draugystė su Mikelandželu. Dėl inkvizicijos domėjimosi šia moterimi, ilgą laiką jos kūriniai nebuvo viešinami. Parodoje – manuskriptas su jos sonetais „Sonette„.

Intriguojantis Prancūzijos karalių gyvenimas žinomas ne tik iš pikantiškų susirašinėjimų laiškais – XVIII amžiaus pradžioje Madam d’Aumale parašyta biografija apie Madam de Maintenon „Mémoire sur Madame de Maintenon“ pasakoja apie Liudviko XIV nesantuokinių vaikų guvernantę, kurią karalius slapta vedė savo gyvenimo pabaigoje.

Istorinė Medičių biblioteka

Prie San Lorenzo bazilikos ir buvusio vienuolyno besišliejančioje Lorenzo bibliotekoje, itališkai vadinamoje Biblioteca Medicea Laurenziana, saugomi manuskriptai bei ankstyvosios spausdintos knygos iš buvusių privačių Florencijos bankininkų Medičių šeimos rinkinių. Renesanso krikštatėviais vadinami Medičiai garsėjo ne tik meile pinigams ir galiai, bet ir menui bei mokslui, o taip pat – aistra seniesiems graikų ir romėnų tekstams.

Florencija Biblioteca Laurenziana

Suprojektuoti ir pastatyti biblioteką užsakė Giulio di Guliano de’ Medici, 1523 metais tapęs Romos popiežiumi ir pasivadinęs Klementu VII. Biblioteka turėjo būti skirta Medičių šeimos sukauptai privačiai knygų kolekcijai, o projektas patikėtas žymiausiam renesanso skulptoriui – Mikelandželui.

Į biblioteką patenkama per buvusio vienuolyno vidinį kiemą. Aukštas vestibiulis, vedantis į erdvią skaityklą, glaudžiasi prie San Lorenzo bazilikos, buvusios privačios Medičių šventovės, kurios kriptose yra palaidoti žymiausi šos giminės nariai. XVI amžiaus pabaigoje biblioteka Cosimo I de’ Medici valia buvo atverta mokslininkams.

Mikelandželas skaitykloje suprojektavo medines renesansines lubas bei dvi ilgas eiles suolų, tarnavusių ir kaip knygų lentynos, kuriose buvo laikomos ir skaitomos grandinėmis prirakintos knygos.

Mikelandzelo laiptai

Remiantis Mikelandželo projektu pastatyti trijų dalių vestibiulio laiptai yra viena iš svariausių priežąsčių apsilankyti bibliotekoje, o eilėje neteks stovėti taip ilgai, kaip norint patekti į greta esančias Medičių koplyčias.  Laiptai sukurti iš tamsiai pilko florentietiško akmens – pietra serena, kuriuo išgražintos ir Florencijos renesanso bažnyčios – jų sienos, kupolai bei arkos.

 

Ps_2

 

INFORMACIJA:

Lorenzo biblioteka (Biblioteca Medicea Laurenziana) internete: www.bmlonline.it.

Paroda „Moterų balsai: moterų pasaulis Lorenzo bibliotekos kolekcijose“ (it. „Voci di Donne l’Universo feminnine nelle Raccolte Laurenziane“) vyksta kovo 9 d. – birželio 29 d.

 
 
 

 © klasika-tradicijos.lt

image_print