Merkinės dvaras : menantis Paulavos respublikos paslaptį

Merkinės dvaro rūmai, manoma, buvo pastatyti ant Paulavos respublikos laikų dvaro rūmų pamatų. Jų mastą ir įspūdį galima pajusti tik stovint greta. Fot. © Giedrė Ališauskaitė

Keliaujant po Šalčios kraštą (Šalčininkų rajoną), pakelėje iš Jašiūnų į Turgelius netikėtai išnyra įspūdingi griuvėsiai – Merkinės dvaro rūmų likučiai. Už mūro sienų liekanų slypi nepaprasta istorija – šiose žemėse, Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje,  buvusios pavyzdinės miniatiūrinės valstybės. Europos mastu garsėjusi valstybėlė vadinosi Paulava, jos įkūrėjo Povilo (Pauliaus) Ksavero Bžostovskio vardu.

A. Arlauskienė apie Paulavos respubliką pasakojo netoli Merkinės dvaro esančioje savo sodyboje – „Levandų uoste“. Fot. © Giedrė Ališauskaitė

 

Apie Merkinės dvarą ir jo teritorijoje kadaise egzistavusią Paulavos respubliką – XVIII amžiaus II pusės fenomeną – pasakoja žurnalistė, knygų autorė ir kelionių vadovė Aurelija Arlauskienė.

Ji 2014 metais kartu su bendramintėmis – istorike dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene ir pedagoge Lucija Jurgelevič – parengė ir išleido knygą „Povilas Ksaveras Bžostovskis. Paulavos respublika“.

 

 

 

 

P. Aurelija, netoli Jūsų sodybos stūkso  įspūdingi Merkinės dvaro griuvėsiai, liudijantys apie jo teritorijoje egzistavusią Paulavos respubliką. Ne visi žino, kad tai buvo XVIII amžiaus II pusės  fenomenas ne tik mūsų krašte bet ir Vidurio Europoje.

 

Kas buvo ši Paulavos respublika ir kodėl ją laikome fenomenu?

 

XVIII amžius Abiejų Tautų Respublikoje buvo tiesiog „supuoklės“ – amžiaus pradžioje ji labai klestėjo, o pabaigoje jau buvo padalinta, prasidėjo sukilimai, įvyko trečiasis padalijimas.

Merkinės dvaro rūmų lango angoje. Fot. © Giedrė Ališauskaitė

Tuo laikmečiu gyveno ir Paulius Ksaveras Bžostovskis. Jis baigė aukštuosius teologijos mokslus Romoje, jį labai paveikė apšvietos epocha, jis matė kaip pasaulyje gyvena žmonės, buvo prisiskaitęs knygų, kalbėjo ne viena užsienio kalba.

Kai jis grįžo čia jam atiteko Bžostovskių rūmai Vilniuje – lenktas pastatas prie Vilniaus universiteto. Jis galėjo visą gyvenimą laikyti šv. Mišias Vilniaus Katedroje bei tuose savo rūmuose gyventi, tačiau juos pardavė.

Už gautuosius pinigus nusipirko daugiau kaip 3000 ha ir įkūrė Paulavos respubliką. Tai nebuvo politinis darinys – tai buvo, sakyčiau, socialinis eksperimentas, su visais respublikai būdingais atributais: Konstitucija (kitaip tariant, Nuostatais) vėliava, Prezidentu, dviejų rūmų parlamentu, kariuomene, banku… 1791 metais Paulavos respublikos Nuostatus patvirtino net Ketverių metų seimas. Beje, per 25-erius respublikos klestėjimo metus dvaro pajamos padidėjo 2,5 karto. Valstiečiams lažas buvo pakeistas činšu.

„Aplinkiniai dvarininkai, aišku, nebuvo patenkinti tokiu kaimynu…

 

Beje, iš Paulavos per 25-erius metus nebuvo pabėgęs nė vienas valstietis.“

 

Kalbant apie Paulavą, būtina pabrėžti, kad ji buvo įkurta visu šimtu metų anksčiau nei panaikinta baudžiava. Taigi Bžostovskis, kaip ir kito dvarponiai, su valstiečiu galėjo daryti, ką panorėjęs – mušti, reikalauti, kankinti ar sukurti jam žmoniškas gyvenimo sąlygas. Ką jis ir padarė. Ypač didelis dėmesys Paulavoje skirtas sveikatai (buvo felčeris), mokymuisi. Aplinkiniai dvarininkai, aišku, nebuvo patenkinti tokiu kaimynu… Beje, iš Paulavos per 25-erius metus nebuvo pabėgęs nė vienas valstietis.

 

Ar tiesa, kad Paulavos respublikoje kiekvienas gyventojas buvo laikomas laisvu ir net valstietis, kuris kituose dvaruose buvo perkamas, parduodamas ar išmainomas, Paulavoje galėjo būti renkamas prezidentu?

 

Teoriškai, taip. O praktiškai… Minėjau, kad 1769 metais Bžostovskis parašė garsiuosius, knygoje išspausdintus Paulavos respublikos nuostatus, taigi – Konstituciją. Ir pagal šią Konstituciją valstietis galėjo būti išrinktas prezidentu, bet Paulavos Seimas savo geradarį P.K. Bžostovskį iki gyvos galvos buvo išrinkęs prezidentu.

Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

 

Paulavos respublika buvo įkurta kitos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – sudėtyje. Ji turėjo savo pinigus ir kariuomenę.

Kaip P. K. Bžostovskiui pavyko pasiekti, kad tokia valstybė būtų pripažinta Seimo ir net karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio?

 

Vartai, vedę į dvaro rūmus, šiandien yra kitapus plento. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

Bžostovskis turėjo gerus ryšius su paskutiniuoju karaliumi Poniatovskiu – jie draugavo ir buvo labai artimi.

Paulava turėjo kariuomenę – 150 gerai apmokytų vyrų. Pinigus? Jie istoriniuose šaltiniuose minimi, bet niekada ir niekas jų nevartė rankose. Manau, kad respublikos viduje buvo savotiška „valiuta“, kuria jie tarp savęs atsiskaitydavo, o su „išoriniu pasauliu“ – ta pačia, kaip ir ATR valiuta.

„Paulava turėjo kariuomenę – 150 gerai apmokytų vyrų.

 

Pinigus? Jie istoriniuose šaltiniuose minimi, bet niekada ir niekas jų nevartė rankose.“

 

P.K.Bžostovskis artimai bendravo su karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Ypač – paskutiniais jo valdymo metais.

Jie kartu išgyveno paskutines sunkiausias karaliaus valdymo akimirkas: Tado Kosčiuškos sukilimo pralaimėjimą, Prahos žudynes, galiausiai, Trečiajį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą.

 
 

Tai, ką mes šiandien matome šioje dvarvietėje yra Merkinės dvaro rūmų griuvėsiai. Šie rūmai buvo statyti vėlesniais laikais, nei egzistavo Paulavos respublika.

Kur į dvarvietę užsukusiam lankytojui ieškoti būtent Paulavos respublikos pėdsakų? Kas yra išlikę iš jos laikų?

 

Iš tų laikų išlikę vieno pastato griuvėsiai. Įvažiavus pats pirmasis pastatas – tai Bžostovskio laikų arklidės. Sakoma, kad ir rūmų pamatai yra tų pačių Paulavos laikų. Pastebėkite, koks buvo dvaro rūmų mastas, koks buvo dydis ir aukštis. Niekur tokio dydžio rūmų man neteko matyti.

Paulavos dvarvietę juosė kanalų sistema, iki šiol gana gerai išsilaikiusi. Būtų šaunu, jeigu jie būtų išvalyti, per juos galėtų būtų nutiesti spalvoti tilteliai (kokie buvo prie Bžostovskio), taigi ši vieta dar labiau trauktų turistus.

Aurelija Arlauskienė : „Įvažiavus pirmasis pastatas – tai Bžostovskio laikų arklidės.“ Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

 

Yra manančių, kad Merkinės dvaro rūmai sugriuvo įvykus sprogimui Antrojo pasaulinio karo metu, pataikius bombai. Tačiau Jūsų parengtoje knygoje minimas dar gyvas liudininkas, kuris kitaip pasakojo to meto dvaro istoriją…

 

Čia tikrai nėjo joks frontas ir negalima sakyti, kad pataikė bomba. Sakoma, kad tuo metu gyveno vienuolės, kurios netyčia sukėlė gaisrą. O jei stogas sudegė, sovietmečiu niekas nežiūrėjo. Į knygą sudėtose 1939 metų nuotraukose puikiausiai dvaras dar matosi. Oficina sovietmečiu dar buvo su stogu ir joje buvo gyvenama.

 

2019 metų pradžioje restauruota ledainės-lobyno išorė. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

2019 metų pradžioje baigta restauruoti ledainė – lobynas. Kada bus galima joje apsilankyti?

 

Į šį klausimą išsamiai galėtų atsakyti Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai. Aš žinau tik tiek, kad šis statinys iš dalies restauruotas – atlikti išorės darbai. Viską planuojama baigti 2020 metais.

 

Galbūt žinote, kas laukia tolimesnio dvarvietės likimo? Kokia būtų Jūsų vizija, ar ją verta restauruoti?

 

Negaliu pasakyti, net neįsivaizduoju… Kai atvažiuojame su turistais, kiekvienas turi savo nuomonę – tai reikia užkonservuoti, tai neužkonservuoti. Mano nuomone, ten tikrai neverta nei restauruoti, nei konservuoti, tiesiog palikti laikui. Tai yra ta vieta, į kurią traukia prisiminimas apie žmogaus – Pauliaus Ksavero Bžostovskio – darbą. Ten labai gera aura.

„Paprastai ten reikia nuvažiuoti vienam, dviese, trise.

 

Tiesiog atsisėdę ten, ypatingai kai saulė leidžiasi, pajusite, kad dvarvietes žmonės statė ne šiaip sau.“

 

Paprastai ten reikia nuvažiuoti vienam, dviese, trise. Tiesiog atsisėdę ten, ypatingai kai saulė leidžiasi, pajusite, kad dvarvietes žmonės statė ne šiaip sau. Vėlgi, pirmiausia traukia žmogus – ta Bžostovskio legenda. Kadangi jo kapas yra nežinomas, sulygintas su žeme, mano sumanymas buvo, kad ši knyga būtų jam paminklas. Jis tikrai buvo didis žmogus, buvo kunigas kvadratu – meilę žmogui suprato iš tikrųjų labai giliai ir darė viską, kad tam žmogui būtų gyventi lengviau.

 


 

Ačiū už pokalbį!

 

Kalbėjosi Akvilė Muliuolytė

Rėmėjai:





 

 
SKAITYKITE:

„POVILAS KSAVERAS BŽOSTOVSKIS. PAULAVOS RESPUBLIKA“

Parengė Aurelija Arlauskienė, Ramune Šmigelskyte-Stukiene ir Lucija Jurgelevič

 
 
© klasika-tradicijos.lt

.

image_print