Liubavo dvaras, malūnas-muziejus ir jo „paveldo oskaras“

Liubavo dvaro malunas

Liubavo dvaras – vienas seniausių Lietuvos dvarų, kurio istorija siekia net Barboros Radvilaitės ir Lietuvos bei Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto laikus. Ilgai buvusi užmarštyje turtinga dvaro istorija pradėta atkurti XXI amžiaus pradžioje. Iniciatyvos ėmėsi žinomas Lietuvos skulptorius ir Europos Parko įkūrėjas Gintaras Karosas, apleistą Liubavo dvarvietę pirmą kartą išvydęs dar jaunystėje – 1988 metais.

Šiandien senojoje Liubavo dvarvietėje yra išlikę pora baroko laikotarpio statinių, tvoros bei koplyčios pamatų likučiai, istorinės vietos dvasią saugantis nuostabaus grožio angelas… Ir, žinoma, vandens malūnas – išskirtinis technikos muziejus, kuriam 2012 metais buvo įteiktas aukščiausias Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas bei Europa Nostra organizacijos apdovanojimas – vadinamasis „paveldo oskaras“.

 

Kelionė į Liubavo dvarą

 

Didiku Gostautu kelias

Į Liubavo dvarą veda valstybės saugomas restauruotas lauko riedulių kelias – Didikų Goštautų kelias. Goštautai – seniausieji žinomi Liubavo dvaro savininkai, garsi ir stipri XVI-ojo amžiaus giminė, iš kurios kilęs Stanislovas Goštautas buvo pirmasis Barboros Radvilaitės vyras. Po vyro mirties tapusi našle, Barbora Radvilaitė šio dvaro nepaveldėjo – nesant palikuonių Goštautų giminės linija nutrūko ir išmaros teise visos turėtos gausios valdos perėjo valstybei, o su laiku ir valdovo Žygimanto Augusto žinion.

Iš Liubavo dvarui priklausančių žuvivaisai skirtų tvenkinių karališkajam dvarui buvo tiekiama žuvis, o iš apylinkėse buvusių gausių gamtos išteklių – įvairios kitos gėrybės.

Liubavo dvaro malunas - Zalesos upė

Liubavo dvaro vandens malūnas buvo pastatytas 1902 metais prie Žalesos upės, anksčiau vadintos Gerėja. Jame buvo malami miltai duonai. Kruopščiai restauruojant malūną, istorinei tiesai išlaikyti, buvo paliktos ir kai kurios sovietmečio laikotarpio pertvarkų žymės.

2011 metais restauruotame malūne buvo atvertas Liubavo dvaro muziejus.

Liubavo dvaro malunas vidus

Liubavo dvaro malūnas būtinas aplankyti objektas technikos mėgėjui – tai vienintelis Lietuvoje istorinis malūnas, turintis visiškai restauruotą technologinę įrangą. Čia net veikia naujam gyvenimui prikelta šimtametė vandens turbina. Su technologine malūno įranga galima susipažinti pirmąjame ir antrajame aukštuose, o trečiasis – palėpė – yra skirtas kruopščiai ištirtai dvarvietės ir jos savininkų istorijai bei autentiškiems radiniams.

Liubavo dvaras islike pastatai

Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto Renesanso epochos pastatų dvarvietėje nėra išlikę – XVIII amžiuje čia buvo pastatytas barokinis ansamblis su dvidešimčia pastatų ir didžiuliais dviejų aukštų vartais. Iš šio ansamblio išliko šalia tvenkinio stovinčios oficina ir oranžerija. Jas restauruojant išlaikyta istorinė vietovės aura bei „laiko ženklai“ ant sienų.

Liubavo dvaro malunas angelas

Liubavo angelas – visą dvarvietę apjungiantis ir suvienijantis akcentas, be kurio čia kažko tikrai trūktų. Žemėje priešais angelą kyšo seni pamatai. Čia stovėjo XIX-o amžiaus viduryje pastatyta medinė neogotikinio stiliaus koplyčia, tikėtina, suprojektuota tuomečio dvaro savininko Rapolo Slizienio. Iki 1945 metų ji veikė ir kaip bažnytėlė, į kurią rinkdavosi apylinkių gyventojai.

Liubavo angelas

Nuostabaus grožio angelo skulptūra buvo sukurta nežinomo autoriaus ir išlieta iš cinko XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, tačiau didžioji jos dalis buvo sunaikinta vos prieš 20 metų. 2009 metais Gintaro Karoso iniciatyva ji atkurta pagal išlikusias dalis bei turimas istorines fotografijas.

Liubavo dvaras Kulturos paveldo oskaras

2012 metais Liubavo dvaro malūnui-muziejui už rūpestingą ir kokybišką restauraciją buvo suteiktas aukščiausias įvertinimas – Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas ir Europa Nostra apdovanojimas. Šis apdovanojimas – „kultūros paveldo oskaras“ – eksponuojamas antrojo aukšto salėje, ant sienos priešais įėjimą.

 

Ps_2

 

APLANKYKITE:

Liubavo dvarvietė ir malūnas-muziejus veikia: šeštadienį – sekmadienį nuo 10:00 iki 18:00, kitomis dienomis – pagal susitarimą.

Išsami dvarvietės bei malūno atkūrimo istorija – puslapyje: www.liubavas.lt

Parengta remiantis Liubavo dvaro interneto svetainės informacija.

 

© klasika-tradicijos.lt

image_print