Lietuvė menininkė, vokalistė Wilma La – apie gyvenimą ir kūrybą Australijoje

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Dailininkė, kūrybininkė, dainų muzikos bei žodžių autorė ir atlikėja Wilma La – tikrasis vardas Vilma Laučytė – jau beveik 10 metų gyvena Australijoje, kur kartu su australu vyru sukūrė šeimą bei augina du vaikus.  Lietuvoje dainų kūrėja ir atlikėja tapo žinoma, sudalyvavusi 2015-ųjų metų Eurovizijos atrankoje.

Pastaraisiais metais Wilma La su šeima įsikūrė nedideliame miestelyje Kvinslando valstijoje (angl. Queensland) – buvusiame ananasų slėnyje, netoli Australijos rytinės pakrantės ir Didžiojo barjerinio rifo.

Dar prieš įsikurdama Australijoje, Dubajuje Wilma La išleido pirmąjį džiazo laisvės persmelktą autorinių dainų albumą. O įrašyti ir išleisti antrajį šiemet gavo Australijos Regioninės Kultūros Ugdymo Fondo (RADF) paramą.

 

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Įkvėpta debesuoto Koralų jūros horizonto ir vaikų smėlio pilių Wilma kuria dainas, įrašinėja antrajį studijinį albumą ir svajoja kada nors gauti „Grammy“ apdovanojimą.

 

Wilma, esi kilusi iš Lietuvos pajūrio, o kaip atsidūrei Australijoje?

 

Mano gyvenimas kaip Alchemiko pasaka: iš Klaipėdos, per Arabijos dykumas, kad sutikti Amerikoje gimusį australą, kad galų gale kada nors gauti išsvajotąjį „Grammy“.

Juokas juokais, bet panašiai ir buvo, kad universiteto laikais į kažkieno vietą teko vykti rezidentinės grupės dainininke, ir po 12 metų šventų penktadienių per Dubajaus akro jogos draugų ratą suradau savo vaikų tėvą.

Jis pakvietė draugiškų atostogų į Australiją, iš kurių grįžau tik susirinkti daiktų.

 

Gyvenai skirtingose Australijos žemyno pusėse – pietuose Melburne vakaruose Perte, o dabar su šeima apsistojote rytų pakrantėje – Kvinslando valstijoje.

Kas lėmė tokį apsisprendimą?

 

Intuicija. Mes nemažai keliavome su darbu, tad aplankiusi buvau ne vieną valstiją. Susivedė daug pliusų, ir daug negalvoję radome namus buvusiame ananasų slėnyje, netoli nuo jūros. Čia gamta vyrauja: tropikų klimate tenka ir per drugelių pulkus brautis, ir arbatmedžio kvapais mėgautis, ir ciklonams retkarčiais ruoštis.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Miesto gyvenimas su jauna šeima buvo pradėjęs atrodyti savanaudiškai. Norėjosi ryšio su gamta, ir buvome pasiruošę patys žiūrėti į gyvenimą smalsumo ir ramybės pilnomis akimis.

 

„…tropikų klimate tenka ir per drugelių pulkus brautis, ir arbatmedžio kvapais mėgautis, ir ciklonams retkarčiais ruoštis.“

 

Bėgti yra lengva, o sustoti ir pasakyti pasauliui kad tau jo gana, ir kad rasi savo laimę kažkokiame nelabai žinomame miestuke yra sunkiau. Juk dauguma mūsų esame pratę ieškoti žmonių pritarimo, tad šis žingsnis iš tos pusės buvo gana drastiškas.

 

Koncertuodama atlieki savo kūrybos dainas. Teko klausytis ir prieš keletą metų Dubajuje išleisto tavo debiutinio albumo – energijos užtaiso iš stiprios muzikos bei balso ir gilių žodžių.

 

Kokiai krypčiai priskiri savo muziką? Ar joje daugiau optimizmo, ar visgi pesimizmo?

 

Muzikos kryptis priklauso nuo gyvenimo krypties. Šaknys visos kūrybos yra džiazas, bet savo kūryboje ir koncertuose gal daugiau jaučiasi džiazo laisvė, o ne pats stilius. Labai sunku save įsprausti į kažkokį rėmą, kad ir kaip viliojančiai skamba kai kurie žanrai, kuriems norėčiau būt priskirta.

Gal skaitytojams būtų įdomiau sužinoti kaip vyksta dainų rašymas? Tikiu kad dauguma įsivaizduoja ilgus vakarus prie žvakės su vyno taure ir penkline suliniuotu popieriaus lapu. Daug metų atgal buvo ir taip, bet šiame gyvenimo etape dainos gimsta kai akys žvelgia į debesuotą horizontą, pėdas skalauja sūrus vanduo, o aplink smėlio pilis stato vaikai. Dažniausiai gera daina gimsta per 10 minučių.

 

„…šiame gyvenimo etape dainos gimsta kai akys žvelgia į debesuotą horizontą, pėdas skalauja sūrus vanduo, o aplink smėlio pilis stato vaikai.“

 

Optimizmas ar pesimizmas nėra mano atramos taškai. Mano kūryba bent jau dabar daugiau svyruoja tarp dvasingų visatos suvokimo perliukų, standartinės interneto mamos sarkastinių pamąstymų, ir noro sukurti kažką, ko klausytis bus malonu taip, kaip laižyti medų nuo didelio medinio šaukšto.

Koncerto metu. Nuotr. iš asmeninio archyvo

 

Šiuo metu įrašų studijoje įrašinėji ir antrąjį autorinių dainų albumą, kuriam lėšų padėjo surinkti ne tik tavo draugai bet ir vietos bendruomenės.

Kas tave įkvepė antrajam albumui?

 

Noras perteikti vaikams supratimą pasaulio tokio, kokį pažįstu aš. Kartais atrodo kad kasdienybės persunkta mamos versija nėra geriausias pavyzdys, ir gyvenime yra svarbesnių dalykų nei kruopščiai sutvarkyti namai.

Albumo tematikoje vyrauja melancholijos apsupta meilė jūrai, ryšiai tarp kartų, ir pusiausvyros ieškojimas tarp materialaus ir dvasinio pasaulio.

 

Tu taip pat tapai, fotografuoji. Teko skaityti, kad tavimi domisi regiono žiniasklaida bei verslas, kūrei etiketes vyno buteliams…

Kokias projektais dar užsiimi?

 

Vedu dailės pamokas galerijoje. Auginu medelius iš sėklų, gal daugiau filosofiniais nei praktiniais sumetimais. Taip pat mėgstu valyti pliažus, nes negaliu praeiti pro plastmasės gabalą gamtos kampelyje.

 

„… mėgstu valyti pliažus, nes negaliu praeiti pro plastmasės

gabalą gamtos kampelyje.“

 

Kartais dalyvaujame ir didesniuose ekologijos pobūdžio renginiuose, kurių tikslas yra rinkti ne tik šiukšles bet ir statistiką, kuria remiantis po to yra leidžiami nauji įstatymai ir apribojimai plastiko vartojimui. O po Covid-19 apribojimų išleidimo, išvežioju šviežiai skintus vietoje augančius avokado vaisius. Žmonės nedažnai susimąsto, iš kur jų maistas atsiranda, tad nusprendėme, vėlgi ekologijos sumetimais, palaikyti vietinę produkciją. 

Wilma La kartu su grupe Band Carpark. Nuotr. iš asmeninio archyvo

 

Paplūdimiai, vandenynas, banglentininkai – ar toks ir yra australiškas gyvenimo būdas?

 

Taip, bet tai yra tik maža dalelė. Australai į viską žiuri pro lengvus humoro rėmus, tad yra gana daug gyvenimo džiaugsmo visame, tačiau jaučiasi ir šiuolaikinis skubėjimas.

Daugumoje vietovių australai mėgsta kurti  dideles šeimas ir turėti daug vietos, ir jiems prabanga nėra svarbi. Keliauja visi labai lengvai nors atstumai labai dideli.

 

Australija garsėja įspūdinga gamta ir išskirtine gyvūnija, nacionaliniais parkais.

Kokiose vietovėse teko pabuvoti ir kas padarė didžiausią įspūdį?

 

Aborigenų kultūros pagrindas yra jų dvasingumą ir ryšį su gamta supantis „Dreamtime“ (red.pastlegendiniai Sapnų laikai senojoje aborigenų kultūroje). Jų atsakomybė yra rūpintis gamta, tai yra jų religijos pagrindas. Materialiniais sumetimais nėra „aš“, jie visada žiuri į visą savo klaną kaip į save patį. Visa istorija yra perteikiama meno forma, ir nors Pavogtoji Karta yra nemažas įtrūkimas jų istorijos grandinėje, vis dėl to civilizacijos nesugadintų elementų dar yra apstu ir jie tikrai įspūdingi.

 

„Aborigenų kultūros pagrindas yra jų dvasingumą ir ryšį su gamta

supantis „Dreamtime“…“

 

Neapsakomai daug džiaugsmo randu pakėlus miške tošies gabalą, kurio raizgalynė kažkur jau matyta paveikslų abstrakcijose, ir seniai nebecypauju pamačiusi plaštakos dydžio vorą namie. Jei paminėti vietas, Byron Bay, Margaret River ir Kuranda Rainforest.

Dauguma taip pat niekada nesirinktų Kanberos iš turistų brošiūrėlių kiosko, bet tai yra neveltui Australijos sostinė, ir joje daug užslėptų perliukų. Pagal aborigenu tradicijas Kanbera laikoma kaip „susitikimo vieta“, o šamanai ją vadina Australijos širdies čakra.

 

O kokį šalies kultūrinį gyvenimą tau teko patirti? Juk 3 metus gyvenai Australijos kultūros sostine vadinamame Melburne…

 

Mano gyvenimas čia visą laiką suko  vizualiojo meno kryptimi. Muzika visiškai netraukė, nors gyvenau netoli verdančio naktinio gyvenimo gatvių. Draugų ratas Melburne buvo modernaus cirko artistai, dailininkai, o vyro šeima susijusi su teologija, filosofija ir labdaringa veikla aborigenų bendruomenėse.

 

„Klaidžiojant parke su mažu vaiku, priglaudus eukalipto lapą prie nosies,

atsiveria daugiau Australijos pažinimo galimybių nei perskaičius penkias istorijos knygas.“

 

Aišku, kad galima prasilėkti per galerijas, koncertus, restoranus ir festivalius, ir viską į save tiesiog vartotojiškai susikimšti, ir džiaugtis kiek „visko pamačiau“. 

To, aišku, irgi buvo, bet mano etapas Melburne buvo tiesiog šeimos sukūrimas, ir nusileidimas ant žemės po dangoraižių kopimo Dubajuje. Klaidžiojant parke su mažu vaiku, priglaudus eukalipto lapą prie nosies, atsiveria daugiau Australijos pažinimo galimybių nei perskaičius penkias istorijos knygas.

Nuotr. iš asmeninio archyvo


 

 

Wilma’os La dainų galima paklausyti čia.

 





 

Kalbėjosi Akvilė Muliuolytė

Nuotraukos iš Wilma’os La asmeninio archyvo

 

 

© klasika-tradicijos.lt

 

Panašūs straipsniai:

Provincijos kultūros ir Levandų uoste. Svečiuose pas žurnalistę Aureliją Arlauskienę

Provincijos kultūros ir Levandų uoste. Svečiuose pas žurnalistę Aureliją Arlauskienę

Iš Vilniaus į provinciją, į dabartiniame Šalčininkų rajone esantį Jašiūnų dvarą, XIX amžiuje traukė pabūti miesto inteligentija, universiteto ...
Velso pilys: akmeninis mamutas ir pasakų nykštukas

Velso pilys: akmeninis mamutas ir pasakų nykštukas

Ne tik šiandieninė, bet ir istorinė Didžioji Britanija niekuomet nebuvo vieninga sala. Anglai, škotai ir valai salos taikiai pasidalinti negali jau ...
Parfumerė Laimė Kiškūnė: per pasaulį paskui aromatą

Parfumerė Laimė Kiškūnė: per pasaulį paskui aromatą

Pasak profesionalios parfumerės, natūralių kvapų meno ir kultūros puoselėtojos  Laimės Kiškūnės, skaičiuojama, kad pasaulyje yra 18 regionų – ...
Merkinės dvaras: menantis Paulavos respublikos paslaptį

Merkinės dvaras: menantis Paulavos respublikos paslaptį

Keliaujant po Šalčios kraštą (Šalčininkų rajoną), pakelėje iš Jašiūnų į Turgelius netikėtai išnyra įspūdingi griuvėsiai – Merkinės dvaro rūmų ...
Žemaitijos kelias: Kretinga – mažasis Lietuvos Vatikanas

Žemaitijos kelias: Kretinga – mažasis Lietuvos Vatikanas

Kretingos miesto prieigose prieš porą metų pastatytas modernus, analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius pravažiuojantiems pro šalį primena, ...
Į Neringą – kultūros maršrutu: 5 lankytinos vietos ieškantiems įspūdžių

Į Neringą – kultūros maršrutu: 5 lankytinos vietos ieškantiems įspūdžių

Įpusėjanti liepa yra puikus metas naujai pažinti gimtosios šalies vietas, kurioms aplankyti iki koronaviruso pandemijos galbūt vis pritrūkdavo vieno ...
image_print

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.