Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas

„Lietuva, Tėvyne mano…“ – tai žodžiai, kuriais prasideda XIX amžiaus Europos literatūros šedevras, Adomo Mickevičiaus romantinė epinė poema „Ponas Tadas“. Šioje poemoje vaizdingai ir su jumoru pasakojamas buvusios Abiejų Tautų respublikos vidutinės bajorijos gyvenimas, minimi dabartinės Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos vietovardžiai, iškilios istorinės asmenybės, tapusios romantinio patriotizmo simboliais, nuostabiai apdainuojamas Lietuvos kraštovaizdis.

Adomo Mickevičiaus „Ponas Tadas“ iki vasario 24 dienos „svečiuosis“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose, kuriuose bus eksponuojama tarptautinė paroda, skirta poemos siužeto linijoms, istoriniam bei kultūriniam kontekstui ir paties autoriaus – Adomo Mickevičiaus  gyvenimo etapams. Parodos sensacija – autoriaus ranka rašytas poemos rankraštis, atvežtas iš Nacionalinio Osolinskių instituto Lenkijoje.

 

Be šio itin vertingo XIX amžiaus I pusės rankraščio – dailyraščio, tarp 250 autentiškų eksponatų galima išvysti ir kitų įdomybių – albumą su išlikusiais poemos juodraščiais, paties A. Mickevičiaus rašytų poemos paaiškinimų originalų sąsiuvinį, o taip pat pirmuosius „Pono Tado“ leidimus, Trečiąjį Lietuvos Statutą, autoriaus vyresniojo brolio Pranciškaus Mickevičiaus dienoraštį su 1831 metų sukilimo atsiminimais, pomirtinės A. Mickevičiaus veido kaukės kopiją ir net dėžutę su Pakaunės smėliu, kuri, manoma, galėjo priklausyti būtent didžiajam XIX amžiaus poetui romantikui…

„Tie medžiai kunigaikščių Lietuvą dar mena!
Baltvyžy, Paneriuos ir šiandien jie šiurena.
Miškai, kurių ūksmė ir šlamesys ramino
Vytenį, Mindaugą ir didį Gediminą…

 

< … >

 

Gimtiniai mano medžiai! Jeigu Dievas duotų,
Kad laimė grįžt tėvynėn man nepavėluotų,
Ar būtų lemta man jus vėl tenai išvysti,
Jus, prie kurių prabėgo mano kūdikystė?“

Ištraukos iš Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“

 

Poema „Ponas Tadas“ buvo parašyta ir pirmą kartą išleista 1834 metais Paryžiuje, kuriame poetas buvo įsikūręs nuo 1832 metų, po skaudžiai numalšinto 1831 metų lietuvių ir lenkų sukilimo. Dar tik jam prasidėjus, A. Mickevičius trumpam grįžo į Lenkiją, buvo apsistojęs Poznanėje.

Pasak parodos kuratoriaus Marijaus Uzorkos, būtent Poznanės apylinkių dvarai gali būti laikomi Adomo Mickevičiaus poemoje aprašytų „seno bajoriško dvaro“ vaizdinių prototipais. Dėl šios priežasties, parodoje eksponuojama nemažai Poznanės apylinkėse esančių dvarų nuotraukų.

 





 

Adomas Mickevičius gimė 1798 metais smulkiųjų lietuvių bajorų šeimoje, Zaosės dvare – dabartinėje Baltarusijoje, netoli Naugarduko. 1815-1819 metais jis studijavo Vilniaus universitete, dalyvavo slaptos anticarinės Filomatų („mokslo mylėtojų“) draugijos veikloje. Baigęs universitetą, 1819 metais buvo paskirtas į Kauną, dirbti apskrities mokyklos mokytoju. 1823 metais už dalyvavimą Filomatų draugijos veikloje buvo suimtas, kalėjo Bazilijonų vienuolyne Vilniuje. Po 1924 metų priverstinio A. Mickevičius išvykimo į Peterburgą prasidėjo nuolatinės rašytojo klajonės po Rusijos imperiją, o vėliau ir po Vakarų Europą. 1855 metais jis mirė Konstantinopolyje. XIX amžiaus pabaigoje jo palaikai iš Paryžiaus buvo pargabenti į Lenkiją bei palaidoti Krokuvoje, Vavelio katedroje.

Valdovų rūmų muziejaus parodoje siekta apžvelgti ne tik „Pono Tado“ leidimus lenkų, lietuvių ir kitomis užsienio kalbomis, bet ir šios poemos įtakotus kitus lietuvių autorių kūrinius. Tarp jų pirmiausia išsiskiria Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė„, kuri prasideda būtent žodžiais „Lietuva, Tėvyne mūsų…“. Parodos ekspozicijoje ir Jono Mačiulio-Maironio „Raseinių Magdė„, Antano Baranausko „Anykščių Šilelis„, Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare„. Visi šie kūriniai buvo įkvėpti poemos „Ponas Tadas“ romantinių ar patriotinių imperatyvų, gamtos bei provincijos dvaro gyvenimo aprašymų bei  motyvų.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „Ponas Tadas“ – ryškiausias Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo pabaigos ir kovos už valstybingumo atkūrimą atspindys, šią valstybę sudariusių tautų – lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių – istorinę bei kultūrinę bendrystę paliudijantis kūrinys.

 

 

INFORMACIJA:

Tarptautinė paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ veiks iki 2019 m. vasario 24 d. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejuje: www.valdovurumai.lt.

Paroda finansuojama Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017-2021 m. programą „NiepodlegBa“ („Nepriklausoma“). Projektas rengiamas kartu su Adomo Mickevičiaus institutu pagal tarptautinę kultūrinę programą „Polska 100″, kuri yra skirta Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Tokiu būdu, pristatant poeto A. Mickevičiaus asmenybę ir jo genealų kūrinį „Ponas Tadas“, siejantį dvi valstybes – Lietuvą bei Lenkiją, – siekiama paminėti šių šalių valstybingumo atkūrimo šimtmetį (1918-2018).

 

© klasika-tradicijos.lt

 

 

 

image_print