Kraštovaizdžio architektė Laura Popkytė-Fukumoto: įkvėpta japonų grožio sampratos

Laura Popkytė-Fukumoto vienoje iš pagrindinių savo praktikos vietų – Kodaidži (Kodai-ji) šventyklos sode. Nuotr. iš asm. archyvo

Kraštovaizdžio architektė Laura Popkytė-Fukumoto – gerai žinoma Lietuvoje japoniškų sodų kūrėja. 11 metų iš eilės Laura vyko atlikinėti praktikos į Japonijos senosios imperatoriškosios sostinės –  Kioto – sodus, garsėjančius pasaulyje išpuoselėtu kraštovaizdiniu paveldu.

Tekančios saulės šalies kultūra ir  sodininkystės tradicijos, gyvensena harmonijoje su gamta, grožio samprata ir filosofija – visa įkvepia Laurą kūrybai ir kasdieniams ritualams. 

Nuotr. iš asm. archyvo

 

 

Žinomiausias kraštovaizdžio architektės projektas Lietuvoje – japoniškas „Tyros širdies sodas“ (SEI SHIN En) – Antakalnyje, Vilniuje.

Šiandien japoniškų sodų kūrėja gyvena visai kitoje planetos pusėje – Peru mieste Trujilijo, tačiau kasmet grįžta į Lietuvą, kur jos visuomet laukia įdomūs projektai.

Tarp jų šiuo metu – japoniškas meditacinis sodas Klaipėdoje bei sensorinis sodas su japoniško sodo dalimi Tauragės rajone…  

 

 

 
 
 
 
 
 

Laura, daugelį metų gyvenote Japonijoje, Kioto mieste, kur mokėtės tradicinių japonų sodų kūrimo išminties bei paslapčių.

Kuo pasaulyje garsūs Kioto sodai?

 

Kioto miestas turėjo svarbiausią vaidmenį Japonijos istorijoje daugiau nei 1200 metų, kuomet buvo šalies sostinė. Per šį laikotarpį mieste susiformavo daug skirtingų epochų ir stilių sodų, pradedant nuo griežtų, asketiškų karesansui sodų (dar kitaip vadinamų Zen sodų, budistinių šventyklų, šiogūnų rezidencijų iki imperatoriškųjų sodų.

Šintoistinės Heian šventyklos sode. Nuotr. iš asm. archyvo

Imperatoriaus rūmų ir vilų sodai yra unikalumo ir meistriškumo kūriniai, kuriuos, keliaujantiems į Kiotą, vienareikšmiškai siūlau aplankyti.

Daugybę geriausių japoniškų sodų galima rasti ir šventyklų teritorijose. Kadangi mieste yra daugiau nei 1600 šventyklų, nenuostabu, kad šis miestas yra lyg kraštovaizdžio kūrinių muziejus.

„Kiote yra daugiau nei 1600 šventyklų,
 
nenuostabu, kad šis miestas yra lyg kraštovaizdžio kūrinių muziejus.“

 

Piko dienomis, kai vyksta apšvietimo šventės ir šventyklos sodas dirba nuo 9.00 iki 22.00, būna, jog jį aplanko apie 10 000-15 000 lankytojų per vieną dieną.

Iš tiesų, Japonijos mastu geriausiųjų sodų didžiausia susitelkimo vieta ir yra būtent Kioto mieste. UNESCO sąraše yra įtrauktų šventyklų ir jų sodų, pavyzdžiui: Ryoandži budistinės šventyklos sodas, Rokuondži (Kinkakudži) budistinė šventykla su savo sodu, Nydžio pilis, kurioje yra Ninomaru sodas, Saihodži šventyklos samanų sodas.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Tenryu-ji šventyklos sodas. Nuotr. iš asm. archyvo

Sodai buvo įrengti garsių to meto sodininkų, vienuolių ar kawaramono darbuotojų (paprastų pakrantėse dirbusių žmonių, įgavusių šiame darbe pranašumų).

Sodai garsūs savo išlaikomaja verte, sukurta žmogaus kūrybos ir priežiūros santykiu taip, lyg žmogus būtų gamtos dalis.

 

Kuriuose Kioto soduose Jums teko atlikti praktiką?

 

Pagrindinės mano praktikos vietos buvo Kodaidži ir Entoku-in šventyklų sodai bei Kodaidži sub-šventyklų sodai (Shyunko-in, Keshin-in, Gesshin-in).

Periodiškai darbus vykdydavome seniausioje Zen šventykloje Kiote – Kennin-ji šventykloje ir jos sub-šventyklose. Taip pat darbus vykdėme Kioto Imperatoriaus rūmų sode, Katsura ir Šiūgaku-in imperatoriškųjų vilų soduose.

Kodaidži (Kodai-ji) šventykloje. Nuotr. asm. archyvo

Kiti sodai būdavo privačių žmonių. Praktikos metu sodo įrengimo ir priežiūros darbų komandiruotes turėjau į Aichi Expo 2005 metų parodai kuriamą sodą (didelių akmenų statymo ir grindinio įrengimo praktika), Hamamatsu mieste esančios Ryuoan šventyklos sodo įrengimo darbų praktika Kamakuros miesto Kotoku-in šventyklos sezoninės priežiūros darbai.

Tolimiausia komandiruotė vis dėlto buvo ne Japonijos viduje, o už jos ribų. 2012 m. vykome su kolega į Italiją, Florencijos miestą, kur mūsų užduotis buvo Mikelandželo parke mokytojo Kitayama Yasuo įrengto japoniško sodo paruošimas arbatos ceremonijai, bei bambukinės tvoros pastatymas.

Seniausioje Kioto Zen šventykloje – Kennin-ji  – Lauros mokytojo Kitajama Jasuo sukurtas Chouonte sodas. Nuotr. iš asm. archyvo

 

Žinomiausias Jūsų projektas Lietuvoje – „Tyros širdies sodas“ (SEI SHIN En) Vilniuje, Antakalnyje. Jo kūrimą parėmė Kodaidži (Kodai-ji) šventyklos Kiote vienuoliai, konsultavo ir landšafto meistras Kitajama Jasuo (Kitayama Yasuo).

Kaip įgijote tokį palankumą ir pasitikėjimą?

 

Taip, šis projektas mano karjeroje yra pirmasis sukurtas ir įrengtas nuo pradžios iki pabaigos pagal japoniško sodo principus.

Dažniausia, ruošiant privačių klientų sodų projektus, stipriau išreikšti japoniško stiliaus dizainą pavykdavo tik sklypo dalyse, nes klientams taip reikalingas praktiškumas ne visada susiderindavo su japoniško sodo naudojimu.

Džiaugiuosi, kad įkurtas „Seishin-en“ sodas yra naudojamas Japonijos kultūros renginiams, bei jame apsilankę žmonės gali pajusti gamtos harmoniją mieste.

Lauros Popkytės-Fukumoto sukurtas „Tyros širdies sodas“ (SEI SHIN En) Vilniuje, Antakalnyje. Nuotr. klasika-tradicijos.lt

Manau, jog šį palankumą ir pasitikėjimą užtikrino pastebėtos mano pastangos praktikos metu, atsidavimas japoniškiems sodams, domėjimasis taip pat kitais menais (arbatos gėrimo ceremonija, ikebanos komponavimu), taip pat mokytojo tikėjimas manimi, kaip savo mokine.

Su mokytoju landšafto meistru Kitajama Jasuo. Nuotr. iš asmen. archyvo

Kodaidži šventyklos vyriausiasis deakonas Tenšio Goto, priimdamas sprendimą remti vieną iš mano projektų Lietuvoje, jau buvo įsitikinęs, kad aš galiu tai padaryti.

Kodaidži šventyklos istorijoje tapau pirmąja moterimi ir užsieniete mokine, įvertinta tokiu dėmesiu ir skiriama parama japoniško sodo įrengimui. Tai buvo netikėta ir pačiai.

„Kodaidži šventyklos istorijoje tapau pirmąja moterimi ir užsieniete mokine, įvertinta tokiu dėmesiu ir skiriama parama japoniško sodo įrengimui.

 

Tai buvo netikėta ir pačiai.“

 

Šio sodo projekto kūrime ir įrengime mokytojas Kitajama Yasuo neįtakojo kūrybinių sprendinių atsiradimo tiesiogiai.

Sodas yra mano pačios kūrybos darbas, bet viskas, ką šiame sode galima pajusti mokytojo – tai per patirtį perduota jo darbų technika, pavyzdžiui, akmenų dėliojime, kalvų ir augalų formavime.

 

Gyventi į Peru išvykote kartu su vyru perujiečiu Ronax Fukumoto. Jis padėjo įrenginėti ir minėtąjį sodą Antakalnyje. Ar įgyvendinate kartu ir kitus projektus?

 

Peru gyvename laikinai, ir kol vyras užimtas savais reikalais, aš dirbu su aplinkos projektais nuotoliniu būdu. Bet jei tai būtų projektas, kuris ribotų mūsų gyvenimą drauge, vyras be jokių dvejonių palaikytų mane ir įsitrauktų į komandinį darbą.

 





 

Kokius dar sodus Jūs kuriate bei prižiūrite Lietuvoje ir pasaulyje?

 

Šiemet užbaigimo darbai bus tęsiami Klaipėdos Pegadoginės psichologinės tarnybos japoniškame sode. Tai – vidinio kiemo sodas, karesansuistiliaus. Pritaikytas ne tik stebėjimui, bet ir vaikų, jaunimo užsiėmimams. Taip pat neseniai yra paruoštas japoniško sodo projektas bonsai medelių veiklos pritaikymui Vilniuje.

Peru ruošiau gyvenamojo kvartalo sutvarkymo projektą, panaudojant jų vietinius augalus su visam kvartalui pritaikyta bendra sodo-daržo zona. Kol kas tai tik pradinės stadijos darbai popieriuje. Visi įgyvendinti projektai kol kas yra tik Lietuvoje.

Lauksargių globos namams aplinkos sutvarkymo pasiūlymai taip pat dar yra derinimo ir ruošimo stadijoje.

 

Darbų praktikos Japonijoje metu. Nuotr. asm. archyvo

 

Sakoma, kad tarp baltų ir Tolimųjų Rytų kultūrų galima rasti sąlyčio taškų. Ar mums, lietuviams, artimi japoniški sodo simboliai ir elgsenos su gamta ritualai?

 

Sąlyčio taškų rasti galima, lyginant su tuo metu, kada pas mus buvo vyraujanti pagonybė ir žmonės garbino gamtos reiškinius labiau nei dabar. O šiuo metu susieti galima tai, jog mūsų skubantys ir, kaip ir Tolimųjų Rytų šalyse, nuo technologijų pavargę žmonės jėgas atstato būdami būtent gamtoje.

Būtent japoniški sodai yra kuriami žmonių ir gamtos ryšio sustiprinimui, palaikymui, „pritraukiant“ gamtą į gyvenamąją teritoriją.

„Tyros širdies sode“ Vilniuje, Antakalnyje. Akmenys simbolizuoja kalnus, skaldelė – vandenį. Nuotr. R. Bernatavičienės

Nuo seniausių laikų Japonijoje stipriai išreikštas gamtos vertinimas su pagarba jai ir jos cikliškumui bei įvairiems jos elementams: vandeniui, kalnams, augalams.

Sodo kūrimo metu kūrėjas privalo nusiasmeninti (palikti užnagaryje kas patinka pačiam) ir dirbti įsijaučiant tik į gamtą, sekant jos tėkmę, joje sąveikaujančius elementus.

„Japonijoje stipriai išreikštas gamtos vertinimas su pagarba jai ir jos cikliškumui bei įvairiems jos elementams:

 

vandeniui, kalnams, augalams.“

 

Mums, lietuviams, japoniško sodo simboliai ir elementai nėra artimi iš prigimties, su jais reikia susipažinti ir priimti.

Pavyzdžiui, mes neturime aukštų, uolietų kalnų ir dideli vertikaliai įkomponuoti akmenys sode daugeliui asocijuojasi su antkapiais. Bet pasigilinus ir suprantant sodo viziją, galima įžiūrėti kalnų viršūnes ar pajusti įsisiūbavusio vandenyno skalaujamas salos uolas.

Skiriasi ir tai, jog sode įkomponuoti akmenys nėra skirti žmonių patogumui, todėl ant jų negalima sėsti, atsiremti, ar užlipti. Tai prilyginama sodo vandalizmui, kūrėjo įžeidimui. Akmenys japoniškame sode yra „gyvi“ savo dvasia, charakteriu.

„Daugumą simbolių galima sujungti mūsų kultūrai suprantamu būdu,

 

pavyzdžiui, Lietuvoje ąžuolas – stiprybės medis, šermukšnis – apsauga nuo blogos akies.“

 

Daugumą simbolių galima sujungti mūsų kultūrai suprantamu būdu, pavyzdžiui, Lietuvoje ąžuolas – stiprybės medis, šermukšnis – apsauga nuo blogos akies. Juos įjungus sodo erdvėje, su kruopščia japoniško sodo formavimo technika, sodo atmosfera pasikraus mūsų kultūros energija.

Japonai su dideliu rūpesčiu išlaiko savo senus medžius, jie juos paremia, pageni, gydo, kad jie kuo ilgiau laikytų gyvybę, pasenęs ar sukriošęs medis pagalbos visada sulauks.

„Japonai su dideliu rūpesčiu išlaiko savo senus medžius, jie juos paremia, pageni, gydo, kad jie kuo ilgiau laikytų gyvybę <…>“

 

Kadangi pats japoniškas sodas yra vienas iš daugelio japonų estetikos, filosofijos ir gyvensenos apraiškų, elgsenos su gamta ritualai taip pat skiriasi nuo mūsų: augalus formuojant ir prižiūrint, reikia suprasti, koks yra jo vidus, nes medis, krūmas, žolinis augalas tai pat turi širdį, kaip gamtos būtybė turi ir savo charakterį.

 

Pasakojote, kad net samanų šlavimas yra ritualas…

 

Samanų šlavimas sodo pradedančiąjam yra privalomas etapas, kada esi nekompetentingas atlikti kitų darbų. Tada samanų šlavimo metu yra proga gerai pažinti sodą, o metams bėgant išsiugdomas atidumas augalams, jų formoms, pajuntamas erdvės išdėstymas.

Samanos jungia visus kitus sodo elementus su žemės paviršiumi.

Laura Popkyte-Fukumoto su sąmanų ravėtojomis. Nuotr. iš asm. archyvo

 

Šiuo metu projektuojate japonišką sensorinį sodą Tauragės rajone, terapinio pobūdžio japonišką sodelį norima įkurti ir Klaipėdoje… Ar Lietuvoje vis labiau atrandama galimybė japoniško sodo harmoniją pasitelkti terapijai?

 

Tauragės projektas yra dar tik ruošiamas, o Klaipėdoje sodas šiemet planuojamas įrengti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Vis laukiu atsidarančių tarptautinių sienų, kad galėčiau sugrįžti… Sodai yra kuriami stebėjimui, mąstymui, pabuvimui su savimi, meditacijai.

Japoniško sodo atmosfera ramina žmones, nusodina visas sukilusias mintis. Jame nėra stiprių spalvų dominančių, formų įmantrumo, todėl ir nenuostabu, kad įvairios įstaigos japoniško sodo teikiamą naudą teigiamai įvertina terapijų panaudojimui.

 

Esate paminėjusi, kad Jus įkvepia japonų grožio samprata – MA. Kas tai yra?

 

„Harmonija, balansas, Zen“… taip dažnai būna įvardinamas sodo erdvėje egzistuojantis jausmas. Būtent tuo metu ir kalbame apie MA – japoniško grožio sampratą, tai, kas yra neapčiuopiama, akimis nematoma, bet jaučiama vidumi. Kiekvienas tai pajaus skirtingai. Japoniško sodo kūrėjui vienas iš tikslų yra „pagauti“ MA, kad sodo stebėtojas pajustų joje užsislėpusią gamtos energiją.

„Apie MA sakoma, kad tai – lyg „tyla tarp natų, kurios sukuria muziką“.

 

Kenindži (Kennind-ji) šventykloje – Lauros mokytojo Kitajama Jasuo kurtame sode. Nuotr. iš asm. archyvo

Vieno tikslaus apibūdinimo neturint, įvairiuose šaltiniuose galima rasti, kad MA pateikiama kaip laiko intervalas, pauzė, vieta, erdvė ar tuštuma. MA tampa tuštuma, kuri nėra tuščia, tai lyg erdvė tarp dviejų dalykų, jų neatskiriant, bet palaikant tarpusavio santykį (pavyzdžiui, sodo sukurtos erdvės sąveika su tuščiąja erdve, kada stebėtojas pajaučia tai kaip bendrą visumą).

Man patinka vienas palyginimas apie MA. Apie ją sakoma, kad tai – lyg „tyla tarp natų, kurios sukuria muziką“. MA koncepcija yra persismelkusi japonų kasdienybėje ir susijusi su visais gyvenimo aspektais (menai, architektūra, interjeras, poezija, virtuvė – maisto patiekimas, teatras, filmų vaidyba ir t.t.) – ne tik japoniškais sodais.

 

Lauros patikslinimas apie ženklo reikšmę: MA.

Pirminis sukurtas jos hieroglifas buvo susidedantis iš „vartų“ ir „mėnuliovaizdinių ženklų junginio, kuriame vaizdinis „mėnulio“ () ženklas, po ženklu „vartai“ ().

Kinams ar japonams, šis hieroglifas vaizduoja subtilų mėnulio šviesos srautą, sklindantį pro vartų plyšį

Šiais laikais naudojamas „saulės“ () ženklas „vartuose“. Pro vartus sklindanti saulė. 
 
Ar saulė, ar mėnulis šviečia pro šiuos vartus, MA pajutusiems lieka neužmirštamu
jausmu.

 
 

Užsiimate ir gėlių komponavimo menu – ikebana. Kokios dar japonų tradicinės kultūros išraiškos lydi Jus gyvenime ir veikloje?

 

Ikebaną mėgstu komponuoti namuose, savo malonumui. Retai kada iš perkamų gėlių, dažniausia pagal tuo metu esančio sezono augalus: žydinčias gėles, medžių šakas, žolinius augalus.

Ikebanos komponavimas. Nuotr. keramikės Rimos Leipuvienės

Būna, kad padovanotomis gėlių puokštėmis pasidžiaugusi, po kurio laiko perdarau jas į ikebanos kompoziciją. Prailginu puokštės gyvavimą.

Prie viso to dar mėgstu pasitaisyti matcha (matča) arbatos dubenėlį. Neretai ir draugams, svečiams padarau arbatos gėrimo ceremoniją. Sodo užbaigimo darbų proga su klientais atsigeriame matčos.

„Neretai ir draugams, svečiams padarau arbatos gėrimo ceremoniją.

 

Sodo užbaigimo darbų proga su klientais atsigeriame matčos.“

 

Nepersistengiant, viską darau, kiek to pačiai norisi. Jaučiant būtinybę nurimti, susikaupti ar tiesiog pabūti su savimi – medituoju.

Anksčiau šventyklų sode darbo metu girdėdavau vienuolių giedamas sutras. Visada tai sukeldavo vidinės energijos antplūdį, todėl iki šiol man šie garsai yra likę lyg vidinio pakilimo muzika.

Dažnai jų klausausi dirbdama kompiuteriu ar vairuojant.

 
 
 
 
 
 

 

Pokalbį parengė Akvilė Muliuolytė

 





 
 

Susiję straipsniai:

 

Šarūnas Kasmauskas: didžiausias Europoje japoniškas sodas gimė iš svajonės

Šarūnas Kasmauskas: didžiausias Europoje japoniškas sodas gimė iš svajonės

Kai kažkada pirmąkart lankiausi dar visai jauname japoniškame sode Kretingos rajone, pasitiko pirmieji trapūs sodo schemos kontūrai, plyni laukai, daug vėjo, saulės, na, ir, žinoma, idėja degančios sodo kūrėjo Šarūno... ...
Atviras pokyčiams Trakų Vokės dvaras

Atviras pokyčiams Trakų Vokės dvaras

Vilniaus miesto ribose esantis elegantiškas Trakų Vokės dvaras daugelio ne kartą buvo regėtas istorinėse televizijos dramose ir filmuose. Liepos pabaigoje jis ir vėl buvo užvertas – naujiems filmavimams. Tačiau dvaras atviras ne... ...
Dailininkė Dalia Dokšaitė apie japonų „Tyros širdies sodą“ Vilniuje

Dailininkė Dalia Dokšaitė apie japonų „Tyros širdies sodą“ Vilniuje

Pro medinius vartelius įėję į japonų meditacinį sodą SEI SHIN EN (liet. „Tyros širdies sodas“)  Vilniuje, Antakalnyje, pateksime į kitą pasaulį. Šiame pasaulyje nėra kur skubėti, nebėra ir rūpesčių, tik buvimas su akmeniu, šaltiniu, medžiu ar... ...
Akimirka begalybėje – haiku poezija

Akimirka begalybėje – haiku poezija

Haiku – tai trumpas trieilis eilėraštis, atsiradęs XVI a. Japonijoje. Turintis tik tris eilutes ir apibrėžtą skiemenų skaičių – 17, šis eilėraštis yra viena trumpiausių poezijos formų pasaulyje. Klasikinis japonų haiku turi... ...
Provincijos kultūros ir Levandų uoste. Svečiuose pas žurnalistę Aureliją Arlauskienę

Provincijos kultūros ir Levandų uoste. Svečiuose pas žurnalistę Aureliją Arlauskienę

Iš Vilniaus į provinciją, į dabartiniame Šalčininkų rajone esantį Jašiūnų dvarą, XIX amžiuje traukė pabūti miesto inteligentija, universiteto profesoriai… Kas gi geriau galėtų papasakoti apie šio provincijos dvaro istoriją bei regiono kultūrinį... ...
Žydintis VU Botanikos sodas Kairėnuose atveriamas lankytojams

Žydintis VU Botanikos sodas Kairėnuose atveriamas lankytojams

Nuo gegužės 8 d. Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas Kairėnuose vėl priima lankytojus. Sodas dirbas laikydamasis visų sušvelninto karantino sąlygų ir taikydamas tam tikrus apribojimus. Botanikos sodo Vingio skyrius karantino... ...

 
 

© klasika-tradicijos.lt

image_print

Komentarai

  1. Tačiau, norėčiau patikslinti – japoniško sodo SEI SHIN En Vilniuje idėjos generatorė yra dail. Dalia Dokšaitė, kuri daugelį metų bendravo su Vilniaus miesto Savivaldybe ir Japonijos Ambasada, kurie taip pat raštu užtikrino, kad Kodai ji parama bus skirta viešam sodui – Lauros jie nepažinojo ir nebūtų laidavę. D. Dokšaitės dėka buvo atgaivintas ir sodo Sluškų šaltinis. Taip pat, Laurai dailininkė pasiūlė įrengti japonišką sodą, kuri ji įgyvendino kartu su savo mokytojo patarimais ir konsultacija. Sodas tikrai nuostabus! Deja, Laura paliko nepabaigtą projektą, kaip buvo pažadėjusi Kodai ji ir dailininkei -negavusi reikalingų leidimų ir neįrengusi apšvietimo. Todėl, kilo daug problemų ir iki šiol sodas nepriduotas Vilniaus miesto Savivaldybei, kaip buvo tariamasi iš pradžių. Labai gaila dėl tokios situacijos, nes pati iki šiol nemokamai prižiūriu sodą ir priimu lankytojus, nors to neprivalau daryti. Taip pat, kartu su dailininke gavome leidimus, nes grėsė baudos ir tvoros griovimas. Taip pat, iš organizuojamų ekskursijų ir renginių gautos paramos, pabaigėme įrengti apšvietimą. Tikimės, kad sodas netrukus bus perduotas Vilniaus miesto Savivaldybei ir jis taps oficialiai Vilniaus japonišku sodu.

  2. Viso ko geriausio puoselėjant sodų kultūrą iš tekančios saulės šalies ir randant simbiozes panašumus su baltiškuoju pradu, kad dar labiau gydytų Ma kvėpavimu lankytojus.

  3. Tai, ką kuriate, yra nuostabu…Kaip mums trūksta kartais mažų, žmogaus sukurtų, gamtos salelių mieste, kur žmogus galėtų atgauti dvasinę ramybę. Japonijoje, ypač Kiote, tų źmogaus sukurtų gamtos stebūklų daug , o Lietuvoje, galėtų būti daugiau,tad žavimės Jūsų darbais ir tikimės jų dar sulaukti Lietuvoje ne vieną!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.