Kelionių aistra

Kelioniu aistra

„Jei nukeliausi pakankamai toli, sutiksi patį save“  

Nežinomas autorius

 

Troškimas keliauti, pažinti tikrovę, patirti laisvės jausmą mus pasiekė iš… XIX amžiaus. Jau su 1800-ųjų pradžia kelionės, klajojimas po pasaulį ar artimiausias apylinkes tapo moderniu, madingu gyvenimo būdu. Individualus savęs ir pasaulio suvokimas tapo svarbus, kaip niekada anksčiau ir išliko toks iki pat mūsų dienų.

XIX amžiaus keliautojai romantikai tapo žymiausiais epochos poetais, mąstytojais, dailininkais ar architektais – tai J. Volfganas fon Gėte,  Džonas Ruskinas, Eženas Delakrua, Karlas Frydrichas Šinkelis… Populiariausi šio amžiaus tolimųjų kelionių maršrutai – tai Italija, Roma ir jos antikiniai griuvėsiai, didingos Šiaurės Alpių kalnų viršukalnės, ekspedicijos į Šiaurės Afriką ar Pietų Ameriką. 

Kelionės ir XIX amžiaus mene tampa viena iš mėgiamiausių dailininkų temų, o įdomiausiu personažu – tiesiog paprastas klajūnas. Klajojimas mene, kaip neretai ir gyvenime – tai ne paprasta išvyka, o dvasinė, piligriminė ar net simbolinė žmogaus gyvenimo kelionė.

Galbūt žymiausias meno pasaulio keliautojo personažas – tai „Klajūnas virš rūko jūros“, nutapytas XIX amžiaus pradžioje vokiečių romantizmo dailininko Kasparo Davido Frydricho. Šį simbolinį vienišą klajūną, stojusį veidu prieš didingą atšiaurių kalnų peizažą iki rugsėjo pabaigos galima išvysti Berlyne – Senojoje Nacionalinėje Galerijoje, parodoje „Kelionių aistra. Nuo Kasparo Davido Frydricho iki Augusto Renuaro“.

 

Ps_2

 

 

© klasika-tradicijos.lt

image_print