Katės meno istorijoje – virtualiame muziejuje UMA

Eduardo Manė „Olimpija“ su juoda kate prie kojų. Nutapyta 1863 m., priklauso Orsė muziejui Paryžiuje. Nuotr. Wikimedia

Nepaprastai įdomus ir netikėtas žvilgsnis į meno istoriją. Pasirodo, katės visais laikais buvo vienas iš labiausiai vaizduojamų gyvūnų meno kūriniuose. Tačiau katė nėra tik mielas švelniakailis padarėlis – jo simbolika labai stipri ir prieštaringa.

 

„Katės meno istorijoje“ – tai virtuali paroda, po kurią nemokamai galima „pasivaikščioti“ išimtinai tik virtualiai sukurtoje XVIII a. prancūziško dvaro aplinkoje – Universalaus meno muziejuje UMA (angl. Universal Museum of Art). 

 

Virtuali ekspozicija sukurta iš meno kūrinių, saugomų nacionaliniuose Prancūzijos muziejuose.

 

Katė – dievybė ar piktoji dvasia?

 

Sesilija Bo (Cecilia Beaux) „Jauna mergina su kate“, apie 1894 m. Nuotr. wikimedia.org

75 meno kūriniai su įvairiausiomis katėmis, katinais ir kačiukais apžvelgia laikotarpį nuo Senovės Egipto iki šiuolaikinio meno. Ne visas kates meno kūriniuose galima pastebėti iš karto, kai kurios jų yra „pasislėpusios“. Paslaptinga ir daugiaprasmė yra ir reikšmė, kurią katės „įneša“ į meno kūrinių siužetus.

Pavyzdžiui, Senovės Egipte katė buvo garbinama kaip geranoriška, motiniška namų dievybė, vardu Basta, vaizduojama kaip moteris su katės galva. Senovės Romoje katė vertinta už nepriklausomybę ir buvo vaizduojama, kaip medžioklės deivės Dianos atributas.

Azijoje katės nešė sėkmę ir gerovę. Tačiau Vakaruose, Europos viduramžių religinėje tapyboje juoda katė buvo siejama su piktąja dvasia ir laikoma geriausia raganų drauge.

Per XIV a. krėtusį marą, pavadintą „Juodąja mirtimi“, pagaliau buvo įvertinta kačių geroji savybė – gaudyti peles. Katės įsileistos į namus, į virtuves ir meno kūriniuose pradėtos vaizduoti tiesiog kaip naminiai gyvūnai.

Teigiama, kad juoda katė Eduardo Manė paveiksle „Olimpija“ (viršuje) – žymiausia katė Vakarų tapyboje.

 

Nuo XVIII a. katės, kačiukai dažnai vaizduojami vaikų, taip pat jaunų merginų ar moterų portretuose, bet ne tik kaip mieli kompanjonai.

XIX a. Eduardo Manė (pranc. Édouard Manet) „Olimpijoje“ prie kurtizanės kojų stovinti pasišiaušusi juoda katė sukelia įtampą, daugybę įtarimų ir iki šiol neatsakytų klausimų. Teigiama, kad ši katė – žymiausia Vakarų tapyboje!

Katės buvo nuolatinės menininkų dirbtuvių gyventojos, o gal… ir šeimininkės. Galbūt, būtent katės, o ne koks kitas naminis gyvūnas, labiausiai įkūnija tik menininkams būdingą laisvės ir nepriklausomybės poreikį.

 


 

Virtuali paroda parengta bendradarbiaujant Universalus meno muziejui ir

Prancūzijos nacionalinių muziejų asociacija (RMN-Grand Palais) 

INFORMACIJA:

Universalus meno muziejus (UAM) prieinamas visiems: legacy-uma.org/

 





 

©klasika-tradicijos.lt