Kaklaraištis – kroatų istorijos ir europiečių etiketo dalis

Kaklaraiščiu viduramžiais vadinta skara, rišama aplink kaklą, kadaise buvo neatskiriama kroatų karių uniformos dalimi. Pirmąją sausio savaitę, pradedama pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Kroatija mažiausiai 12-koje ES šalių organizavo ceremoniją, kurios metu didelės skaros-kaklaraiščiai buvo rišami ant žymių tų valstybių veikėjų paminklų. Lietuvoje ji užrišta Jono Basanavičiaus skulptūrai Vilniuje, o štai Kroatijos sostinėje Zagrebe vicekaraliaus Josipo Jelačićiaus paminklui.

Kaklaraištis – neįprasta aprangos detalė, atsiradusi iš mazgu surištos skaros. Regis, visai nereikšmingas, tačiau labai pastebimas aprangos atributas, savotiškas bendros Europos tautų ir šalių istorijos liudijimas, suteikiantis kaklaraiščiui išskirtinį, svarbų vaidmenį.

Kroatijoje atsiradęs ir visame pasaulyje pripažinimą pelnęs kaklaraištis simbolizuoja bendrą Europos Sąjungos šalių likimą.

 

Kaklaraiščio istorijos pradžia – kroatų kario uniformoje

 

Daugiau kaip tris šimtmečius kaklaraištis yra neatskiriama kroatų karių uniformos dalis. Pagal skaras-kaklaraiščius buvo atpažįstami kroatų kariai, po Prancūzijos vėliava kovoję Trisdešimtmečiame kare (1618‒1648 m.). Ši mados detalė sukėlė didelį paryžiečių susidomėjimą, kadangi jiems visuomet buvo įdomios naujovės aprangos srityje.

Jaunas prancūzų karalius Liudvikas XIV, būdamas septynerių, pradėjo dėvėti kaklaraištį 1648 m. Tokiu būdu kaklaraištis tapo mados standartu tarp kilmingųjų prancūzų ir buvo vadinamas a la Croate („pagal kroatus“), o iš to pavadinimo atsirado ir žodis „cravate“.

Kad prancūzams labai patiko kaklaraištis, liudija ir tas faktas, jog 1667 m. įkurtas specialus pulkas Royal Cravates, pavadintas kroatų, buvusių pulko sudėtyje ir dėvėjusių kaklaraiščius, garbei.

Neilgai trukus kaklaraištis paplito po visą Europą kaip kultūros ir elegancijos ženklas. Vėliau Prancūzijoje kaklaraištis tapo pažangos simboliu, o Prancūzijos revoliucijos metu buvo dėvimi juodi kaklaraiščiai, simbolizavę protestą prieš pasenusias idėjas.

Anglijoje kaklaraištis tapo madingu, kai Karlas II su juo grįžo iš tremties. Kroatijoje yra duomenų, kad kaklaraištį dėvėjo Ivanas Gundulićius ‒ poetas iš Dubrovniko; tą matome viename jo portretų, nutapytame 1622 m. Nors kaklaraištis buvo dėvimas ir anksčiau, Britannica ir daugelis kitų enciklopedijų rašo, kad kaklaraištis pirmą kartą buvo pradėtas naudoti 1656 m.

Kaklaraištis, kaip mados detalė, ypač išpopuliarėjo po Pirmojo pasaulinio karo, kai tampo svarbia aprangos dalimi visame pasaulyje

 

Kaklaraištis – oficialaus etiketo dalis

 

Kaklaraištis yra pagrindinis elegancija ir kilnumu pasižyminčių vyrų aprangos atributas. Kaklaraištį ryšintis asmuo parodo, kad gerbia kitus žmones, su kuriais užmezga santykius, todėl pagal protokolą tai yra nepakeičiama oficialaus etiketo dalis.

Tradicijas puoselėjančioms šalims visada buvo labai svarbu laikytis papročių. Tokiu būdu atsirado tradicija šaliai, perimančiai šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, savo kadenciją pradėti sukuriant skaras ir kaklaraiščius, kurie įteikiami kaip dovanos pagal protokolą ir kuriuos žmonės savo aprangoje naudoja jau kelis šimtmečius, t. y. nuo XVII a. antrosios pusės, kaip neatskiriamą diplomatinio etiketo dalį.

Ypatingą vietą šimtmečius trunkančioje istorijoje užimantis ir dabar aktualumo nepraradęs, Europos kultūros, subtilumo ir elegancijos simboliu tapęs kaklaraištis įgyja ypatingą vertę, nes pats skatina išskirtines vertybes: įsipareigojimų ir laisvės pusiausvyrą, kaip atsakingos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindą.

 
 
 
 

 
 
 
 

Kroatijos Respublikos ambasados informacija,

parengta pirmininkavimo ES Tarybai pradžios proga.

 
 





 

image_print