Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje

Šiemet minime žymiausio ir reikšmingiausio XIX amžiaus Vilniaus fotografo Juozapo Čechavičiaus 200 metų gimimo jubiliejų. Šiai sukakčiai pažymėti gruodžio 4 dieną Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta didžiausia kada nors šiam menininkui buvusi skirta paroda. Ta pačia proga šio renginio išvakarėse, gruodžio 3 dieną, paroda skirta J. Čechavičiui, atverta ir Paryžiuje, UNESCO būstinėje.

Parodos atidarymo metu kalbėję Lietuvos dailės muziejaus direktorius Rimantas Budrys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė ir parodos kuratorius Dainius Junevičius išvien džiaugėsi, kad ši jubiliejinė sukaktis yra tarp 39 reikšmingiausiųjų, įtrauktų į 2018-2019 metų UNESCO atmintinų datų kalendorių. Tarp šių datų yra ir 500-osios Leonardo da Vinčio mirties metinės, kurios bus minimos kitąmet.

 

Parodoje siūloma palyginti

 

Parodos kuratorius Dainius Junevičius atskleidė, kad rengdamas ekspoziciją siekė parodyti Juozapo Čechavičiaus darbų didingumą. Tačiau to nebūtų buvę įmanoma padaryti nelyginant su kitais fotografais, jo amžininkais arba kūrusiais iki jo. J. Čechavičiaus fotografijas parodoje siūloma palyginti su to meto Europos fotografijos korifėjų darbais – prancūzų Edouard’o Balduso, Gustave’o Le Gray’jaus bei „Bisson Frères“ ateljė nuotraukoms, o taip pat Varšuvos fotografų Karolio Beyerio, Konrando Brandelio, Maksymiliano Fajanso ir Jano Mieczkowskio darbais iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Varšuvoje.

Visų šių Europos fotografų darbų fone iš ties atsiskleidžia savitas J. Čechavičiaus fotografijų braižas ir neprilygstama vaizdų estetika.

 

Juozapo Čechavičiaus gyvenimo istorija

 

Juozapas Čechavičius gimė 1818 m. netoli Polocko dabartinėje Baltarusijoje. Gimnaziją baigęs Vitebske, pirmąją fotoateljė jis atidarė 1853 m. Liubline, o po 1856 m. tęsė fotografijos mokslus Paryžiuje ir Varšuvoje. 1859-1864 m. jis dirbo fotografu Kijeve, Černigove ir Vitebske. Vilniuje J. Čechavičius apsigyveno 1865 m. Šiame mieste fotografas praleido visą likusį gyvenimą, sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, svarbių Lietuvos ir aplinkinių kraštų praeičiai.

Savo darbuose jis fiksavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius.Čechavičius laikomas reikšmingiausiu XIX a. Vilniaus fotometraštininku bei žymiausiu to laiko Lietuvos fotomenininku.

Parodos kuratorius Dainius Junevičius išvardijo daugybę šalių ir institucijų, kurios skolino eksponatus šiai išskirtinei fotografijos istorijos parodai – tai Baltarusijos Respublikos nacionalinis istorijos muziejus, Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka, Lenkų biblioteka Paryžiuje, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Nacionalinis muziejus Varšuvoje, Nacionalinis muziejus Krokuvoje, Slendzinskių galerija Balstogėje, Trakų istorijos muziejus, Valstybinis istorijos muziejus (Rusija), Vilniaus universiteto biblioteka, Vitebsko srities kraštotyros muziejus…

Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Astos Junevičienės, Paryžiuje surengtą parodą taip pat bus galima išvysti Lietuvoje – sausį ji bus atvežta į Vilnių ir eksponuojama UNESCO komisijos galerijoje, adresu Šv, Jono g. 11.

 


 
INFORMACIJA:

Paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijose“ veiks iki 2019 m. kovo 3 d. Vilniaus paveikslų galerijoje, buvusiuose Chodkevičių rūmuose.

Parodos rėmėjai: UAB „Ekspobalta“, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje.

Parengta, remiantis Lietuvos dailės muziejaus informacija.

Nuotrauka viršuje: Juozapas Čechavičius, Didžioji gatvė ties Rotuše, XIX a. 9 deš. Inv. nr. LDM Fi 6, © Lietuvos dailės muziejus, www.limis.lt. 

Nuotrauka teksto viduryje: Juozapas Čechavičius, Verkių rūmų interjeras 1873 m. Inv. nr. LDM Fi 26, © Lietuvos dailės muziejus, www.limis.lt. 

 
 

© klasika-tradicijos.lt

 

 

image_print