Japoniška dvasia – Venecijoje?

Venecija lankytinos vietos Palazzo StampaliaKurioje dar Europos vietoje galėtų taip netikėtai „susitikti“ senieji istoriniai interjerai ir šiuolaikinis menas, jei ne Venecijoje, mieste, kurį vis dar atpažintų iš praeities prisikėlę jo XIII amžiaus gyventojai. Nepaisant to, Venecijos rūmuose gausu antikvarinių eksponatų ir modernaus bei šiuolaikinio meno kontrastų. Vieni jų – Palazzo Querini Stampalia rūmai – padės sužinoti ne tik apie XVIII amžiaus Venecijos aristokratų gyvenimą, bet ir atrasti modernųjį XX amžiaus italų architektą Carlo Scarpa…

Palazzo Querini Stampalia rūmai stovi netoli žymiosios Šventojo Morkaus aikštės ir bazilikos, tačiau, kad juos pasiekti, reikia pereiti žavių gatvelių ir tiltelių labirintą. Iš pirmo žvilgsnio – tai tik dar vieni Venecijos kilmingųjų patricijų rūmai. Tačiau ieškančiam miesto svečiui pastato vidus siūlo žymiai daugiau – trumpam pabėgti iš vasariško Venecijos šurmulio ir atrasti tylą, gaivą ar net meditacinę ramybę. Šiam ramybės efektui sukurti pačiame kasdienės venecijietiškos šventės centre, italų architektas Carlo Scarpa pasitelkė keletą savo itin mylėtos Japonijos kultūros principų.

 

Vanduo, detalės ir saikas

Įžengus į pastatą, jo viduje, kaip ir išorėje, yra juntamas vandens buvimas. Vanduo – neatsiejamas nuo Venecijos, japoniškųjų sodų ir paties šias patalpas kūrusio architekto. Italų moderniosios architektūros žvaigždė Carlo Scarpa rūmus rekonstravo 1963 metais, moderniomis priemonėmis subtiliai įsiterpdamas į pastato istoriją ir leisdamas vandeniui, Venecijos miesto gyvybinei arterijai, dalyvauti patalpų vidaus architektūros kūrime.

Tvarkydamas apgriuvusį ir apleistą cokolinį rūmų aukštą – nuolat apsemiamo prieangio patalpas su vartais į kanalą, buvusius sandėlius bei vidiniame kieme esantį sodą, C. Scarpa išsaugojo viską, kas autentiška, pritaikydamas tai XX amžiaus žmogaus reikmėms. Venecijos potvynių – vadinamųjų aqua alta – metu pakylantis kanalo vanduo apsemia prieangį, bet netrukdo naudotis patalpa – ji apsaugota paaukštintais perėjimais. O vanduo yra visada šalia  ir pasiekiamas – įstriži netaisyklingi betono laipteliai leidžia nusilesti į kanalą, kuriuo kartas nuo karto ramiai praplaukia gondola su Venecijos turistais.

Venecija Palazzo Querini vidus

Cokolinio aukšto erdvės šiandien pilnos harmonijos, sukurtos iš daugybės atidžiai parinktų detalių ir dėmesio medžiagai – iš atidengto XVI amžiaus mūro ir išsaugotų renesansinių arkų bei kolonų, o taip pat, ir iš modernaus betono, blizgaus stiklo ir bronzos, korėto travertino.

Grubios tekstūros betonas ir klasikinių arkų marmuras išryškina šalia esančios senųjų originalių plytų sienos grožį. Ažūrinės arkinių vartų, išeinančių į kanalą, grotelės – taip pat C. Scarpa kūryba.

Venecija Palazzo Querini sodas

Kurdamas sodą vidiniame rūmų kiemelyje, architektas sujungė istorinę Venecijos praeitį, moderniąją architektūrą ir japoniškų sodų planavimo išmintį. Čia rasime ir asimetriją, santūrias formas, tekančio vandens čiurlenimą, bet taip pat – neapdailintas industrines medžiagas, venecijietiškąją mozaiką, statybinėse šiukšlėse rastą akmens liūtą bei lietaus vandens šulinį, tokį, kokie nuo seno stovi Venecijos namų kiemuose.

Sodas yra įrėmintas tiesiomis laiptų, takų ir sienų linijomis, o autentiškos senos venecijietiškos kolonos kapitelis iškeltas ant modernaus betoninio stovo. Sodą juosia ir pratekančio vandens kanalėliai, sutekantys į alebastro ir marmuro mini labirintus, sukurdami raminantį čiurlenimą.

Venecijos rumai Palazzo Querini - sodas

Cokolinio aukšto prieangis ir vartai į vandens kanalą visuomet būdavo įrengiami centrinėje pastato dalyje. Tokiu prieangiu buvo patenkama į sandėlius, laiptinę bei kitas vidaus patalpas. Talentingojo architekto harmoningai suplanuota prieangio erdvė – tai įspūdinga įžanga į antrame piano nobile aukšte esantį prašmatnų holą, venecijiečių vadinamąjį portego bei prabangius senuosius XVIII amžiaus interjerus. 

 

Architektas Carlo Scarpa ir Japonija

Japoniškosios kultūros išminties ir kūrybos principų šis architektas sėmėsi iš kolekcionuojamų žurnalų „Japan Design House„, knygų, kelionių gidų, bei, žinoma, pačios kelionės į Japoniją. Pirmąją kelionę į Tolimųjų Rytų šalį 1969 metais finansavo vienas iš jo kūrybos užsakovų – Aldo Businarro, Cassina kompanijos atstovas. Šalis, kurią išvydo C. Scarpa buvo atsigaunanti pokario Japonija, kurioje buvo siekiama neužmiršti senųjų amatų, gręžiantis į istoriją, gaivinant tradicijas ir derinant prie jų naujuosius technikos išradimus. Architektą palietė Japonijos pokario architektūra, dizainas ir netgi Zen budizmo filosofija. Japonijos kultūra ir estetika buvo pažįstama ir iš kitų XX a. pradžios kūrėjų – Gustavo Klimto bei Franko Lloydo Wrighto.

Antroji C. Scarpa kelionė į Japoniją buvo lemtinga – architektas žuvo 1978 metais Sendajuje, nukritęs nuo laiptų.

 

Kultūros centras su venecijietiškais interjerais

Palazzo Querini Stampalia – tai Venecijos miesto rūmai, pradėti statyti XVI amžiaus pradžioje šalia Santa Maria Formosa bažnyčios ir priklausę vieniems ryškiausių Venecijos aristokratų – Querini giminei. Pastatas ne kartą renovuotas ir plėstas, bei, kaip ir dauguma Venecijos statinių, atrodo, tarsi griūvantis, tačiau iš tikro yra šiek tiek pasvertas saugumo sumetimais.

Vanecija Palazzo Querini

1869 metais paskutinis Querini Stampalia atšakos palikuonis Giovanni Querini paskyrė šiuos rūmus Venecijos muziejų fondui. Šiandien tai ne tik aristokratų šeimos gyvenimo muziejus su XVIII amžiaus interjerais, bet ir meno galerija bei biblioteka

 

Ps_2

 

INFORMACIJA:

Palazzo Querini Stampalia rūmų, muziejaus ir bibliotekos adresas: Fondazione Querini Stampalia, Campo Santa Maria Formosa, Venecija, querinistampalia.org.

 

© klasika-tradicijos.lt

image_print