Italija džiaugiasi renesanso meistro Rafaelio palikimu – jam 500 metų

Žavioji nimfa Galatėja freskoje „Galatėjos triumfas“, sukurtoje apie 1514 m. Šią viena gražiausių Rafaelio freskų, galima išvysti Farnezinos viloje Romoje. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

2020-uosius metus Italija pradėjo švęsdama Renesanso meistro Rafaelio 500-ąsias metines. Tam rengėsi Milanas, Urbino – Rafaelio gimtasis miestas, ir, žinoma, Roma, kurios dievų Panteone ant Rafaelio antkapio kasdien padedama raudona rožė.

Rafaelis Santi (it. Raffaello Sanzio da Urbino) mirė Romoje 1520 m., praėjus vieneriems metams po kito Renesanso epochos didžiavyrio Leoardo da Vinčio mirties. Paskutinius 10 metų Rafaelis praleido Romoje ir nusipelnė aukščiausios garbės – būti palaidotas antikos laikus menančiame Panteone. Jis mirė jaunas – per savo 37-ąjį gimtadienį, tačiau spėjo palikti pasauliui daugybę nepaprasto grožio ir nepakartojamos darnos kūrinių. 

 

Romoje, greta prezidentinių Kvirinalo rūmų esančiame muziejuje Scuderie del Quirinale (buvusiose rūmų arklidėse) kovo 5 d. atveriama pasaulinio masto paroda RAFFAELLO. Italai žada išskirtinį meno įvykį – išsamiausią visų laikų parodą, skirtą Rafaelio kūrybai, kurioje bus parodyta per 200 meno šedevrų. Tarp jų – apie 100 paties Rafaelio kūrinių, paveikslų ir piešinių, kurių 40 skolina Europos muziejai – Florencijos Ufizzi galerija, Paryžiaus Luvras, Londono Nacionalinė galerija ir Madrido Prado muziejus.

Freskos „Atėnų mokykla“ fragmentas. Manoma, kad pirmame plane pavaizduoto vienišo mąstytojo veidui Rafaelis suteikė Mikelandželo bruožus. Vatikano rūmai, Stanza della Sigantura. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

Nuo praėjusių metų pavasario Milano Ambrozijaus pinakotekoje (it. Pinacoteca Ambroziana) galima išvysti Rafaelio pieštą paruošiamąjį kartoną, kuris buvo skirtas žymiausiai jo freskaiAtėnų mokykla, nutapytai Vatikano rūmams, popiežiaus Julijaus II darbo kambariui  (it. Stanza della Segnatura).

Šis paruošiamasis kartonas (jie paprastai po panaudojimo buvo išmetami) – vienas reikšmingiausių meno kūrinių, saugomų Milano pinakotekoje.

 

Kur išvysti Rafaelį Romoje

 

Vatikano rūmai

 

Popiežaus Julijaus II apartamentų darbo kambariuose, vadinamosiose stanzose, galima išvysti didingas Rafaelio freskas, tarp kurių ir pati žymiausia – Atėnų mokykla. Ji buvo skirta popiežiaus Parašų kambariui (it. Stanza della Segnatura). 

Freskoje „Atėnų mokykla“ pavaizduoti antikos filosofai bei mokslininkai – Platonas, Aristotelis, Ptolemėjus, Euklidas… Manoma, kad pirmame plane pavaizduoto vienišo mąstytojo  veidui Rafaelis suteikė didžio Renesanso skulptoriaus bei Siksto koplyčios freskų kūrėjo Mikelandželo bruožų.

 

Vatikano pinakoteka

 

Joje – paskutinysis Rafaelio paveikslas Atsimainymas. Kristaus stebuklą vaizduojantis paveikslas buvo nutapytas labai didelis (4m x 2,8 m), nes buvo skirtas bažnyčios altoriui. Iki 1797 m. šis kūrinys kabėjo ant vienos iš Romos kalvų pastatytos renesansinės San Pietro in Montorio bažnyčios pagrindiniame altoriuje.

Farnezinos viloje Romoje. Nuotr. © klasika-tradicijos.lt

 

Farnezinos vila

 

Renesansinėje Farnezinos viloje (it. Villa Farnesina) galima išvysti turtingo Romos bankininko Agostino Chigi užsakymu Rafaelio kurtas freskas – Galatėjos triumfas, Kupidonas ir Psichė.

Villa Farnesina brandaus Renesanso laikais buvo Romos priemiesčio vila, pastatyta kitapus Tibro upės ir skirta turtuolio poilsiui bei pramogoms. Rafaelio freskos čia iš tiesų spinduliuoja džiaugimusi gyvenimu ir pasaulio teikiamų gėrybių gausa.

 

Santa Maria del Popola bažnyčia

 

Rafaelis suprojektavo šioje bažnyčioje esančią Chigi koplyčią, to paties aukščiau minėto Agostino Chigi užsakymu. Pagal Rafaelio sukurtus piešinius atlikta kupolo mozaika. Kartu šioje koplyčioje galima pasigėrėti ir vėlyvesnėmis barokinėmis Dž. Lorenco Berninio skulptūromis bei angelų, skraidinančių karūną, žibintu.

Apsilankyti Chigi koplyčioje suintriguos ir Dano Brauno romanas „Angelai ir demonai“ bei to paties pavadinimo kino filmas.

 

Už Italijos ribų

 

Paryžiuje

 

Luvrui priklauso 14 Rafaelio paveikslų – keletas portretų bei autoportretas su draugu, religinio siužeto tapybos darbai ir trys meilingos madonos. Viena jų – vadinamoji „Gražioji sodininkė“.

 

Londone

 

Nacionalinėje Galerijoje –12 Rafaelio kūrinių, tarp kurių jo pagrindinio užsakovo ir mecenato popiežiaus Julijaus II portretas, šventieji bei jų gyvenimo epizodai ir penkios madonos.

Žymiausią Rafaelio Madoną – „Siksto Madoną“ 1754 m. nusipirko ir atgabeno į Dresdeną Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kungaikštis Augustas III. Nuotr. Wikimedia Commons

 

Berlyne

 

Berlyno Paveikslų galerijoje (vok. Gemäldegalerie) – dailininko ankstyvosios madonos, kurias jis nutapė būdamas 19 – 25-erių metų.

 

Florencijoje

 

Ufizzi galerijoje – Rafaelio kūrybai skirtos salės pažiba, taip vadinamoji „Madona su dagiliu“ (it. „Madonna del cardellino“). Pavadinimą įkvėpęs paukštelis – dagilis, kurį paveiksle nedrąsiai glosto Kūdikėlis Jėzus, deja, simbolizuoja būsimą kančią.

Toje pačioje salėje galima išvysti ir Rafaelio autoportretą, Popiežiaus Leono X portretą… Florencija – reikšmingas miestas didžio tapybos meistro biografijoje. Joje jis praleido savo jaunystės metus – gyveno, mokėsi ir tapė nuo 1504 iki 1508 m.

Florencijos Pitti rūmuose saugoma dar viena iš gražiausiųjų Rafaelio madonų – „Didžiojo kunigaikščio Madona“ (it. Madonna del Granduca)

 

Madride

 

Nacionaliniame Prado muziejuje7 paveikslai, kurių daugumą sudaro Šventosios Šeimos vaizdavimas.

 

Dresdene

 

Cvingerių rūmų Senųjų Meistrų galerijoje (vok. Gemäldegalerie Alte Meister) saugoma žymiausioji iš visų Rafaelio madonų – tai „Siksto Madona“ (it. „Madonna di San Sisto„). Po Šv. Mergelės kojomis pasirėmę į palangę svajoja ikonomis tapę angelėliai.

Popiežiaus Julijaus II užsakytas paveikslas buvo skirtas San Sisto bazilikos Pjiačencoje altoriui, tačiau 1754 metais Augustas III – Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis – paveikslą nupirko ir atgabeno į Dresdeną.

 

 
 

INFORMACIJA:

Paroda „RAFFAELLO“ vyks Kvirinalo rūmų muziejuje Scuderie del Quirinale nuo kovo 5 iki birželio 2 d.

Cvingerių rūmų Senųjų Meistrų galerija (vok. Gemäldegalerie Alte Meister) po renovacijos atveriama nuo 2020 metų vasario 29 d.
 
 
 

© klasika-tradicijos.lt

image_print