Į Vingį Sofijos pėdsakais

1.1. Vingis Sofijos pedsakaisSavo pačiame jaunystės žydėjime, 1812 metais, rašytoja grafaitė Sofija Tyzenhauzaitė tapo liudytoja įvykių, lemtingų ne tik tuometei padalintai Lietuvos – Lenkijos valstybei, bet ir visai Europai. Šių įvykių keliai kirtosi Vilniuje, ir daugumą jų Sofija stebėjo Didžiojoje gatvėje buvusiuose ištaiginguose Pacų rūmuose. Vėliau prisiminimuose Sofija rašys, kad „neišvykusi iš Vilniaus pamatė beveik visą Europą“. Pakeliaukime Sofijos pėdsakais, apsilankydami jos atsiminimuose pragaištingų įvykių išvakarėse aprašomoje vienoje gražiausių to meto Vilniaus vietovių – Vingio dvare. Suniokotas ir sugriautas, jis nėra išlikęs iki mūsų dienų, tačiau pamėginkime įsivaizduoti bei pajusti to meto dvasią.

1812 metų gražią birželio dieną Vingio dvare vykusį pokylį, skirtą Rusijos imperatoriui Aleksandrui I, Levas Tolstojus įpins į savo epinį romaną „Karas ir taika“, o Sofija Tyzenhauzaitė aprašys prisiminimuose kaip jo dalyvė ir artima liudytoja. Pokylio metu tarp Vingio sodo žiedų, šokių ir švytinčų apdarų Aleksandrą I pasiekė žinia apie ką tik per Nemuną persikėlusią Napoleono kariuomenę.

Stanislovo Radvilos XVI a.pabaigoje jėzuitams dovanotas medinis Vingio dvaras Lukiškių šile XVIII a. viduryje buvo perprojektuotas garsaus Vilniaus baroko mokyklos architekto Johano Kristupo Glaubitzo. Naujieji mūriniai rūmai buvo U raidės formos, trijų aukštų ir su barokiškai laužtu mansardiniu stogu. Deja, šiandien jie nebeegzistuoja. Puošnų šių rūmų fasadą tegalime įžvelgti A. Žemaičio 1848 metų litografijoje – jį puošė langai su barokiniai apvadais bei sandrikais. Vieną iš dvaro korpusų užbaigė daugiakampė absidė – tai koplytėlė, nuo kurios prasidėjo mūrinių rūmų statyba. Ši koplytėlė bei tvora aptverta buvusio sodo teritorija, užfiksuota M. Januševičiaus akvarelėje 1836 metais.

2 Vingio dvarasSofijos aprašomais 1812 metais Vingio dvaras priklausė Leontijui Benigsenui, 1801 – 1806 m. Buvusiam Vilniaus generalgubernatoriumi. Čia buvo jo vasaros rezidencija, kurioje buvo rengiamos prabangios puotos. Prieš pat karą su Napoleonu, dvarą nupirko imperatorius Aleksandras I, tačiau neketino čia gyventi – dvaras buvo perleistas L. Benigsenui juo naudotis iki gyvos galvos.

Tai buvo prašmatnus dvaras su gėlynais, medžių ir krūmų alėjomis, fontanu ir dirbtinėmis uolomis – grotomis. Oranžerijose buvo auginami apelsinai ir ananasai. Vingio dvaro sodas buvo aptvertas 1714 metais Jėzuitų statyta mūrine siena su nišose ištapytomis freskomis ir atsirėmė į vaizdingą Neries upės pakrantę. Panaudojant Vingį supančus vandenis 1808 metais L. Benigsenas užsakė Vilniuje viešėjusį belgų fiziką ir magą Robertsoną (Étienne – Gaspard Robert) sode sukurti vandens kaskadą.

3. Vingio dvaras

Kelias iš Vilniaus į Benigseno Vingio dvarą vedė per pušyną pro koplytėlę, 1800 metais pastatytą pirmojo Vilniaus generalgubernatoriaus žmonai Natalijai Repninai. Šiandien tik ši klasicizmo stiliaus koplytėlė, senoji mūro siena, liepų alėja ir netoliese už medžių paslaptingai tyvuliuojanti Neris – vieninteliai likę gražios Vingio dvaro praeities įrodymai.

Apie Sofijos prisiminimus

1829 metais išleisti Paryžiuje pirmieji Sofijos Tyzenhauzaitės „Atsiminimai apie imperatorių Aleksandrą I“ buvo išgraibstyti iš knygynų pačiai autorei nespėjus įsigyti jų leidimo. 1862 metais Sofija nusprendė išleisti perrašytus ir papildytus savo atsiminimus, pavadindama juos „Reminescencijomis apie imperatorių Aleksandrą I ir imperatorių Napoleoną I“. Sofijos garsiosios Reminescencijos mums pateikia subjektyvų provincijos aristokratės požiūrį į to meto įvykius, bei atskleidžia autorės neabejingumą Rusijos imperatoriui Aleksandrui I. Beveik visi atsiminimai yra skirti retoms, bet Sofijai itin reikšmingoms gyvenimo akimirkoms – susitikimams ir pokalbiams su Aleksandru I to meto įvykių fone.

 

Ps_2
 

Nuotrauka viršuje kairėje: Sofijos Tyzenhauzaitės portreto, nutapyto austrų dailininko Johanno Baptisto Lampi, kopija. Originalas saugomas Telšių muziejuje „Alka„.

SKAITYKITE: 

Sofija Tyzenhauzaitė Choiseul-Gouffier Reminiscencijos apie imperatorių Aleksandrą I ir apie imperatorių Napoleoną I”

APLANKYKITE: 

VU botanikos sodas buvusioje Vingio dvarvietėje

 

 © klasika-tradicijos.lt

image_print