Į Neringą – kultūros maršrutu: 5 lankytinos vietos ieškantiems įspūdžių

Vokiečių rašytojo Tomo Mano (Thomo Manno) namas-vasarnamis Nidoje. nuotr. Th. Manno kultūros centro

Įpusėjanti liepa yra puikus metas naujai pažinti gimtosios šalies vietas, kurioms aplankyti iki koronaviruso pandemijos galbūt vis pritrūkdavo vieno kito vasaros savaitgalio, paskirto dideliems renginiams arba užjūrio kelionėms.

Kuršių nerija – unikalus gamtos kampelis, viliojantis tyru oru bei ramybe. Tačiau jis turi ką pasiūlyti ir kultūrinių atostogų mėgėjams, kuriuos jau šį šeštadienį pradžios koncertu kvies didžiausias tęstinis renginys NeringojeThomo Manno festivalis.

 

Vokiečių literatūros klasiko ir Kuršių nerijos gerbėjo Thomo Manno vardu pavadintas festivalis š. m. liepos 1118 d. vyks jau 24-ąjį kartą ir tradiciškai apims muzikos, žodžio, meno bei kino programas. Jų renginiai pasklis po įvairius kurorto kultūros objektus.

Be to, Neringoje daugėja ir naujų bei atnaujintų lankytinų vietų – pats metas jomis papildyti savo maršrutą. Anot dr. Linos Motuzienės, festivalį rengiančio Thomo Manno kultūros centro direktorės, bent penkios jų – būtinos aplankyti visiems, kas ieško netikėtų įspūdžių bei nuodugnesnio krašto pažinimo.

 

1. Klasikinės muzikos koncertai Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje

 

1888-aisiais pastatyta neogotikinė raudonų plytų bažnyčia, atlaikiusi karus ir sovietų okupaciją, žavi savo jaukumu bei ramybe. Vidurvasarį čia galima apsilankyti ne tik per pamaldas, bet ir per Thomo Manno festivalio muzikos programos koncertus.

Jie – festivalio ašis, kuria prasideda ir baigiasi renginių ciklas. Čia skamba europinės klasikos opusai ir lietuvių kompozitorių kūriniai, atliekami ansamblių ir solistų. Šiemetinio festivalio pradžios koncerto, vyksiančio liepos 11 d. 19.00 val., intriga – išskirtinis pasaulinio garso lietuvių dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos pasirodymas su choru „Aidija“ ir solistais.

Kitomis dienomis improvizuotoje scenoje laukiama kitų pripažintų bei debiutuojančių akademinės scenos talentų: Kauno kvarteto, fortepijoninio trio „Kaskados“, kitų ansamblių bei solistų.

 

2. Popietės rašytojo Thomo Manno vasarnamio terasoje

 

Rašytojo Thomo Manno Nidoje tarpukariu pastatytame mediniame vasarnamyje šiandien veikia memorialinis muziejus su ekspozicija, apžvelgiančią rašytojo kūrybinį kelią bei jo šeimos gyvenimą.

Festivalio metu muziejaus terasoje skamba literatų, istorikų, politikų įžvalgos ir polemika, pristatomos naujos knygos – tai tradicinė vadinamosios žodžio programos renginių vieta, kartu žavinti ir puikiu peizažu, kurį garsusis vilos savininkas lygino su Italija.

Šiemet čia, be kita ko, bus galima iš pirmų lūpų išgirsti specialistų įžvalgų apie kurorto istorinę praeitį bei architektūrą – užsukite į istorikės dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto aukso amžius“ bei ekspertų kolektyvo sudaryto Neringos architektūros gido pristatymus.

Klasikinės muzikos koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Nuotr. Th. Manno kultūros centro


 

3. Kinas ir kava Kuršių nerijos istorijos muziejuje

 

Kuršių nerijos istorijos muziejus – dar viena festivalio žodžio programos renginių vieta. Čia prieš vidurdienį susitinkama pagurkšnoti gardžios kavos ir pasiklausyti festivalio kuratorių komandos narių skaitomų Thomo Manno kūrinių ištraukų. O vakarais, 22 val. – pasižiūrėti vaidybinių ir dokumentinių filmų dideliame ekrane ir pabendrauti su jų kūrėjais.

Šiemet programoje – Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos kinematografininkų darbai, tarp jų – tarptautiniuose kino festivaliuose puikiai pasirodžiusios juostos „Rūgštus miškas“ (rež. Rugilė Barzdžiukaitė), „Animus animalis“ (rež. Aistė Žegulytė), kurias pristatys autorės, Agnieszkos Holland „Ponas Džounsas“ ir kt. Festivalio kino programa sudaroma padedant Goethe‘s institutui bei Lenkijos institutui Vilniuje.

 

4. Apsilankymas Urbo kalno švyturyje

 

Šį poilsio sezoną duris lankytojams atvėręs Nidos švyturys – apie 30 m aukščio marinistinės kultūros paminklas ant Urbo kalno – nuo liepos 9 d. iki rugsėjo vidurio svečių laukia kasdien 10–19 val. Bilietus galima įsigyti švyturio kasoje.

Norintieji nelaukti eilėje kviečiame susiplanuoti vizitą iš anksto ir apie pageidaujamą apsilankymo laiką pranešt el. p. svyturys.nidoje@gmail.com

Urbo kalno švyturys – apie 30 m aukščio marinistinės kultūros paminklas. Nuotr. wikipedia.lt

Urbo kalnas – viena pirmųjų vietos gyventojų apželdintų kopų. XIX a. pabaigoje ėmusis šių darbų, pradėtos ir švyturio statybos. Dabartinis švyturys yra ano pirmtako „palikuonis“, iškilęs jau pokariu, o štai link jo vedantį senąjį akmenimis grįstą taką su 200 laiptelių rasite ir dabar.
 
 

Raganų kalnas. Nuotr. CC Thomas Pusch | wikipedia.org

5. Juodkrantė – kultūrinė stotelė mažiems ir dideliems

 

Viešint Neringoje, verta stabtelėti Juodkrantėje. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerijoje veikia paroda „Briedis kopose ir kiti Kuršių nerijos gyvūnai“ iš klaipėdiečio kolekcininko Aleksandro Popovo XIX a.–XX a. pirmos pusės Rytų Prūsijos tapybos ir grafikos rinkinio.

Čia eksponuojama 40 paveikslų ir estampų, vaizduojančių laukinius bei naminius krašto gyvūnus ir paukščius, tad ši paroda turėtų patikti ne tik Rytprūsių daile besidomintiems suaugusiesiems lankytojams, bet ir jauniausiems kurorto svečiams.

Pasivaikščiojimą verta pratęsti Raganų kalne – unikaliame medinių skulptūrų parke po atviru dangumi, kuriame eksponuojama apie 100 Lietuvos tautodailininkų ir menininkų darbų.

Pakeliui tiesiai savo išmaniajame telefone, interneto svetainėje www.raganukalnas.lt, galima perskaityti jo istoriją ir patogiai susiorientuoti pagal pateiktą skulptūrų žemėlapį.

 
 

 





 
 

INFORMACIJA:

 

Susipažinti su išsamia Th. Manno festivalio programa ir įsigyti bilietus į renginį galima interneto svetainėje www.mann.lt.
Th. Manno kultūros centro veiklą remia Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė ir Goethe‘s institutas.

 
 

Panašūs straipsniai:

 
 

Žemaitijos kelias: Kretinga – mažasis Lietuvos Vatikanas

Žemaitijos kelias: Kretinga – mažasis Lietuvos Vatikanas

Kretingos miesto prieigose prieš porą metų pastatytas modernus, analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius pravažiuojantiems pro šalį primena, ...
Šiaulių krašto dvarų istorijos – Chaimo Frenkelio vilos Rytų meno galerijoje

Šiaulių krašto dvarų istorijos – Chaimo Frenkelio vilos Rytų meno galerijoje

Šiaulių krašto dvarai – Santeklių, Beržėnų, Ginkūnų – iš tiesų nebuvo tokie provincialūs, kaip galėtume pamanyti. XIX a. pabaigoje &; ...
Žemaitijos grožis: Beržoras – žemaičio dvasinė tvirtovė

Žemaitijos grožis: Beržoras – žemaičio dvasinė tvirtovė

Kuo ypatingas Beržoras –  Žemaitijos nacionaliniame parke,  prie vaizdingų Beržoro ir Platelių ežerų nuo seno įsikūręs kaimas, kurį Plungės ...
Parfumerė Laimė Kiškūnė: per pasaulį paskui aromatą

Parfumerė Laimė Kiškūnė: per pasaulį paskui aromatą

Pasak profesionalios parfumerės, natūralių kvapų meno ir kultūros puoselėtojos  Laimės Kiškūnės, skaičiuojama, kad pasaulyje yra 18 regionų – ...
Provincijos kultūros ir Levandų uoste. Svečiuose pas žurnalistę Aureliją Arlauskienę

Provincijos kultūros ir Levandų uoste. Svečiuose pas žurnalistę Aureliją Arlauskienę

Iš Vilniaus į provinciją, į dabartiniame Šalčininkų rajone esantį Jašiūnų dvarą, XIX amžiuje traukė pabūti miesto inteligentija, universiteto ...
Kretingos dvaras: pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Kretingos dvaras: pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, kurio metu lankytojai gali susipažinti su daugybe ...

image_print

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.