Eskedar Maštavičienė apie kava kvepiančią Etiopiją

Pažinti tradicinį Etiopijos kavos gėrimo ritualą lietuvius nuolat kviečia žavioji etiopė Eskedar Maštavičienė. Iš savo gimtosios šalies į Lietuvą moteris gabena šviežias kavos pupeles, jas skrudina Vilniuje įsirengtoje skrudykloje, savo rankomis pakuoja bei platina. Šitaip Eskedar atrado geriausią būdą papasakoti apie Etiopijos, vienos didžiausių, gausiausių ir spalvingiausių Afrikos šalių, tradicijas bei kultūrą.

Eskedar skrudykloje, uosdamos ore tvyrantį čia pat skrudinamų kavos pupelių aromatą, kalbėjomės apie iki dvasinių aukštumų pakylėtą etiopiškąjį kavos gėrimo ritualą, bet taip pat ir apie šiandieninę Etiopiją – sparčiai modernėjančią sostinę Adis Abebą, viduramžių tradicijas išlaikiusius genčių kaimelius ir moterį šalies kultūroje.      

Skrudintos kavamedžio pupelės gėrimo atradimas Etiopijoje apipintas senomis gražiomis legendomis. Etiopiška kava yra žymiai švelnesne ir gaivesnė. Pasak Eskedar, kava, kuri auga Afrikos žemyne pasižymi uogos, citruso skoniu, gėlių, medaus kvapu. Joje galima jausti ir rūgštumą, ir saldumą, nes kavos pupelė ir yra uoga.

Eskedar – labai plataus akiračio, išsilavinusi ir aktyvi šiuolaikinė moteris. Lietuvoje ji praleido, kaip sako pati, trečdalį savo gyvenimo, čia tapo suaugusiu žmogumi, čia gimė ir auga jos vaikai. Lietuva – moters antri namai ir antroji gimtinė.

Melkam buna! (Iš etiopų k.: Geros kavos!)

 
 

Etiopiškas kavos gėrimo ritualas

 

Eskedar, jau ne vienerius metus į Lietuvą iš savo gimtosios šalies Etiopijos gabeni kavos pupeles. Tai tau ne tik verslas – esi minėjusi, kad tai yra geriausias būdas pristatyti savo šalį. Kodėl?

Visų pirma, Etiopija yra kavos gimtinė – kava, kaip uoga, kaip pupelė atsirado Etiopijoje labai seniai. Užtai mes turime labai ilgą tradiciją, kalbant apie kavos gėrimą, kavos svarbą visuomenės gyvenime. Tai būtų kaip vynas Prancūzijoje ar Italijoje. Kava turi labai labai svarbią vietą mūsų kultūroje. Ir tikrai, galvojant, kas galėtų pasakyti daug apie Etiopiją – tai būtų, kad žmonija irgi kilo iš Etiopijos, dabartinio Afar regiono, prieš 3.8 mln. metų ir kavos lopšys – taip pat yra Etiopija.

Kavos gėrimas irgi buvo atrastas tam tikrame Etiopijos regione?

Taip, to regiono pavadinimas yra Kaffa, užtai ir Coffee atėjo iš šio regiono pavadinimo – Kaffa.

Ar tiesa, kad kavos gėrimo ritualas Etiopijoje rengiamas net iki trijų kartų per dieną?

Taip, iš tikrųjų, mes kavą ruošiame tris kartus per dieną. Ryte kavos ceremonija yra šeimos rate arba pasikviečiami kaimynai. O dieną ji yra labiau socialinė, dėlto, kad 80 proc. žmonių yra žemdirbiai, jie gyvena kaimuose ir, aišku, kad vyrai dirba laukus, jie nebūna šioje ceremonijoje. Labiau yra moterų kompanija, moterys pasikviečia savo drauges, kaimynes, ir aptaria svarbiausius šeimos reikalus, santykius, diskutuojama apie vaikus ir daug kitų dalykų. Ir dar viena ceremonija yra vakare, apie 8 valandą.

Kokia yra ši kavos ceremonija?

Kavos ceremonija reiškia, kad mes neperkame galutinio produkto, kaip, pavyzdžiui, skrudinta kava. Kas neaugina kavos, perka žalias kavos pupeles, jas skrudina namuose. Kas mala – mala, kas grūda – grūda. Grūdama rankomis su metaline lazda mediniame inde, panašiame į taurę. Taip ir verdama kiekvieną dieną kava. Kavos ceremonija trunka apie 1,5 valandos – nuo kavos pupelės skrudinimo iki trečio puodelio arba trečio virimo, nes mes geriame per vieną ceremoniją bent tris puodelius kavos. Tai reiškia, kad pirmas virimas yra stiprus, jis vadinamas abol (liet. pirmasis), antras virimas yra huletegna (liet.antrasis), o trečias virimas vadinamas baraka arba „palaiminimas“. Trečią puodelį kai žmonės išgeria, palaimina, atsisveikina ir išeina.

„Kavos ceremoniją vykdo jauniausia mergaitė namuose.

Jeigu jau yra 8-10 metų mergaitei, ji gali pradėti mokytis ruošti kavą šeimai.“

Kavos ceremoniją vykdo jauniausia mergaitė namuose. Jeigu jau yra 8-10 metų mergaitei, ji gali pradėti mokytis ruošti kavą šeimai. Ceremonijos metu yra deginamas frankensensas, toks smilkalas, gaunamas iš medžio sakų arba žievelės. Frankensensą mes deginame dviem atvejais gyvenime – vienas yra bažnyčioje, kai vyksta mišios, o antras yra per kavos ceremoniją. Kavos ceremonija yra tiek dvasinė patirtis, užtai mes deginame smilkalus. Kai kurie regionai tiki, kad gali būti ir dvasios, kurios ateina ir būna aplink.

Panašiai, kaip Lietuvoje per Kūčias mes dedame plotkelę su tuščia lėkšte mirusiems, Etiopijoje prie kavos būna užkandžiai ir moterys kartais barsto tuos užkandžius – dvasioms.

Galime sakyti, kad per kavos ceremoniją etiopų namuose tvyro kavos ir frankensenso smilkalų kvapas?

Taip, būtent. Bet kavos geriama priklausomai nuo regiono. Vienas regionas geria kavą su sviestu, kitas regionas, kur geria su druskomis, yra kur ir cukrų naudoja, yra regionas, kur ir rūta yra naudojama – rūtos lapelis. Mums rūta yra maisto produktas, kurį mes įdedame ne tik į kavos puodelį, bet ir į prieskonių mišinį. Į kavą dar mes dedame ir gvazdikėlių, būna ir cinamono. Bet gvazdikėlių labiausiai.

Etiopija yra labai didelė šalis, joje daug skirtingų etnografinių regionų. Ar juose visur kava yra geriama, tik skirtingai?

Iš tikrųjų, beveik visur, nes aš visuose nebuvau. Etiopijoje yra virš 80 genčių ir 108 milijonai gyventojų ir negaliu garantuoti, kad kiekvienas kaimelis geria kavą. Bet kava yra mūsų kultūroje, tai yra vena geriamiausių dalykų, turbūt antras pagal dydį produktas, kurį mes eksportuojame. Jei padalintume Etiopiją į dalis – šiaurės, rytų, pietų ir vakarų – visuose regionuose, išskyrus šiaurės, auga kava. Net ir rytuose, kur būna labai karšta, Harar regione, auga kava. Ji tikrai labai paplitusi. Kalbant apie šiaurės Etiopijos dalį, ten vyrauja krikščionybė, bet kavos ceremonija irgi yra didelė, nors kava ir neauga.

Pasakojai, kad kai buvai maža mergaitė, taip pat skindavai kavos uogas?

Aš užaugau su savo močiute ir seneliu, ir mes augindavome kavą savo reikmėms. Kaip Lietuvoje močiute turi bulvių ar obuolių, taip mūsų šeimoje irgi buvo – mes augindavome kavamedžius, patys rinkdavome, vaikystėje valgydavome kavos uogas, nes kava pati yra uoga. Mes vaikai jas valgydavome, o kauliuką išmesdavome. Tas ir yra kavos pupelė – kauliukas, kuris yra viduje. Mums leisdavo pasidaryti arbatą iš kavamedžių lapelių. Tai mes juos džiovindavome ir gerdavome arbatą.

„<…> kava pati yra uoga. Mes vaikai jas valgydavome, o kauliuką išmesdavome.

Tas ir yra kavos pupelė – kauliukas, kuris yra viduje.“

Kaip pasirinkai kavos pupeles savo vardo kavai? Kokioje plantacijoje jos auga?

Negaliu pasakyti kad pasirinkome tik vieną, nes Etiopijoje yra šimtai pupelių rūšių. Planas ir yra atvežti ne tik tai pupeles, kurios yra žinomos pasaulyje, bet ir negirdėtų, nematytų, neragautų kavos pupelių. Mes galime pasakyti, kad čia yra tiktai pradžia ir Lietuvoje pamatysime daug daugiau pupelių.

Esi kalbėjusi, kad nori prisidėti prie Etiopijos kavos augintojų problemų sprendimo. Galbūt ir rinkaisi ne iš didelių plantacijų, o tiesiai iš žmonių. Su kokiomis problemomis jie susiduria?

Iš tikrųjų, didelių plantacijų Etiopijoje beveik ir nėra. Mano partneris turi apie 130 ha savo kavos ūkį, bet taip pat yra ir apie 2000 ūkininkų, kurie kooperuojasi. Jis iš jų perka ir parduoda pasaulyje. Mano planas yra ne tiktai pirkti iš tų ūkininkų, bet ir atiduoti atgal. Kava įdarbina  antrą pagal dydį industriją po naftos pasaulyje, kur daugiausia dirba žmonės – kažkas dirba padavėjais, baristais, kažkas augintojai, kažkas – skrudintojai. Bet, jei pažiūrėtume į vertės grandinę, ūkininkai gauna labai mažą dalelę pelno.

„Aš žinau, ką reiškia būti Etiopijos ūkininku. Jų didžiausias rūpestis, svajonė yra ne nupirkti jachtą ar geriausią mašiną, bet nusiųsti vaikus į mokyklą, turėti geriamą vandenį, stogą virš galvos.“

Aš žinau, ką reiškia būti Etiopijos ūkininku. Jų didžiausias rūpestis, svajonė yra ne nupirkti sau jachtą ar geriausią mašiną, bet nusiųsti vaikus į mokyklą, turėti geriamą vandenį, stogą virš galvos. Būdami čia mes jaučiame, kad tai nesusiję su mumis, bet šiandien ateina globalūs dalykai, klimato kaita, kavos medžiai nyksta dėl to, kad per karšta. Jeigu aš galėčiau apdoroti kavą ir parduoti šitoje pasaulio dalyje, aš galėčiau pelną investuoti atgal ten ir duoti tą galimybę, kurią aš turėjau, bet milijonai vaikų neturi.

Aš manau, kad žmonėms nereikia pašalpų. Aš matau, kad Etiopijoje tikrai yra galimybių. Svajoju ir tikiuosi, kad man pavyks šiais metais grįžti į Etiopiją ir viską ten sudėlioti, bei grįžti atgal į Lietuvą.

Tu pati bendradarbiauji ir su mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija bei konsultuoji?

Konsultuoju ne tik URM ir ne tik mūsų ambasadą, kuri yra Briuselyje ir bendradarbiauja su URM. Mūsų planas yra nuvežti ir Lietuvos verslą į Etiopiją ir jiems parodyti, tą galimybę, ką ten galima padaryti. Manau, kad labai greitai gims mažesni verslai, kurie iš ten darys kažką Lietuvai, arba iš Lietuvos ten. Pastatysime tiltą.

 





 

 

Etiopija šiandien

 
 
Prieš 13 metų buvai priversta bėgti iš savo gimtosios šalies, nes buvai drąsi ir politiškai aktyvi studentė. Ar praėjus 13 metų Etiopija pasikeitė?

Labai pasikeitė. Negaliu pasakyti, kaip pasikeitė gyvenimo lygis, bet Adis Abeboje, kai aš išvykau buvo 3 mln žmonių, dabar mes turime 10 mln žmonių ir miestas yra kardinaliai pasikeitęs. Adis Abeboje dabar veikia metro sistema. Tiek infrastruktrūra yra pasikeitusi, tiek vyksta statybų bumas. Etiopija kitais 2020 metais net organizuos Pasaulio Ekonomikos Forumą (angl. World Economic Forum), kuris vykdavo Šveicarijoje, Davose. Etiopija tiek sparčiai eina į priekį, kad politinė sistema keičiasi, daug dalykų tampa atviresni. Ir užtai, tokie kaip aš, kurie pabėgo kartą iš savo šalies kaip politiniai pabėgėliai, norim irgi dalyvauti tame pokytyje ir duoti savo indelį, kaip žmonės, per tiek metų gavę žinias ir suvokimą kaip veikia šita pasaulio dalis.

„Etiopija kitais 2020 metais net organizuos Pasaulio Ekonomikos Forumą,

kuris vykdavo Šveicarijoje, Davose.“

Nežinau, ar atpažinčiau Adis Abeboje gatves. Aš užaugau ir iki 13 metų gyvenau kaime. Paskui persikėliau gyventi į Adis Abebą – nuo 9 klasės iki 12-os, o paskui studijavau universitete.

Esi pasakojusi, kad Etiopijoje, kai mokeisi mokykloje, tavo klasiokės 8-9 klasėje tėvų valia buvo ištekintos. Šiandien, praėjus dešimtmečiui, Etiopija jau turi išsirinkusi prezidente moterį. Kaip šiandien save moteris gali realizuoti Etiopijoje?

Etiopijoje daug dalykų vis dar buvo primityvu. Kalbant apie FGM – moterų genitalijų apipjaustymą, tai vis dar vyksta, bet įstatymas išleistas, kad jis yra baudžiamas. Kad pasikeistų daug dalykų, reikia laiko, suvokimo, švietimo, kodėl to negalima daryti. FGM yra blogai, dėlto, kad paskui moterys gimdymo metu miršta. Taigi, yra labai daug dalykų….

Bet kalbant apie miesto gyvenimą, lyginant su miesto gyvenimu Lietuvoje gali neatskirti nieko – yra moterų, kurios eina karjeros laiptais, kurios gyvena taip pat, kaip moterys Europoje. Bet yra dalykų, su kuriais kovajama, kalbant apie darbo užmokestį arba galimybes, diskriminaciją darbuose dėlto, kad tu neturi vaikų arba turi vaikų… Čia jau globalus reikalas tampa. Užtai, kai kalbame apie Etiopiją, reikia kalbėti, ar tai gyvenimas mieste, ar gyvenimas kaime, nes kaime jis yra visai kitoks.

Etiopijos kaimuose yra išlikę daugybė genčių, išlaikiusių savitas viduramžių tradicijas. Pavyzdžiui, plačiai žinomos Suri genties moterys vis dar dedasi lėkštes į lupą ir ausis, kad patiktų savo vyrams. Ar tokios gentys yra kažkaip saugomos, kad išliktų?

Aš pati, kaip žmogus, kuris atvyko iš ten, visada gaudau save su savo stereotipais ir mąstymais. Galvoju, ar geriau būtų pakeisti ar nekeisti situacijos? Ar blogai, kad gentys gyvena, kaip jie gyveno šimtus metų? Ar mes turime juos šviesti, pasakyti kad jūs turite eiti mokytis ar gyventi kapitalizmo gyvenimą – užsidirbti, pirkti, vartoti? Šiandien, būdama čia, aš galvoju, kad žmogaus laisvė į saviraišką ir į savo kultūrą bei tradiciją turi išlikti. Žinoma, kad ji nebūtų žalojanti kažkam.

Pavyzdžiui, vis dar yra gentis, kurioje muša moterį, bet ne dėlto, kad vyras nori ją mušti. Toje kultūroje, kad jis vestų kažkokią moterį, jis turi pasirinkti iš dešimt vieną. Jis visas lupa ir ta ištvermingiausia tampa jo žmona. Bet tos moterys tą daro savo noru. Galvoju… čia yra baisu – iš vienos pusės. O iš kitos pusės, kas aš tokia, kad galėčiau pasakyti, kas turi pasikeisti toje kultūroje, genčių gyvenime? Kitaip mes tapsime vienoda pilka masė, kuri gyvens kapitalizmo gyvenimą. Reikia leisti žmonėms būti ir išlikti kokie jie yra.

Kai mes teisiame, į viską žiūrime iš savo perspektyvos, bandome lyginti kieno gyvenimas yra geresnis. Kad tu tikrai suprastum kažką, tau reikia palikti savo gyvenimo būdą, savo nuostatas, kurias sukaupei. Afrika yra, Etiopija yra, gentis yra, bet tu nieko nežinai, nes ten nebuvai. Reikia palikti viską už savęs, įeiti ir pasižiūrėti.

Pokalbio pabaigai galbūt galėtum papasakoti ir ne tokį mūsų požiūriui sudėtingą pavyzdį apie kurią nors Etiopijos gentį?

Labai graži vieta Etiopijoje yra Auramba (arba Aura Amba), verta paskaityti arba pasižiūrėti. Ten yra bendruomenė, kurių mintys yra tokios, kad moteris ir vyras yra lygūs, nėra moterų darbo, nėra vyrų darbo. Toji visuomenė yra uždara. Bet kas gali tapti Aurambos visuomenės dalis, bet tau reikia įrodyti, kad turi tą mąstymo būdą. Moteris aria žemę ir vyras aria žemę, vyras gamina maistą, ir moteris gamina. Bet moteris per  mėnesį septynias dienas turi laisvas. Ji nieko nedaro, kai turi menstruacijas. Ji ilsisi ir turi žmones, kurie ja rūpinasi, duoda maistą. Nes čia yra gamtos reikalas, tai jos nedaro nei silpnesne, nei stipresne. Nes visi yra lygūs.

„<…> jei tu pasiruošęs susipažinti su Etiopija, tu eik su atvira širdimi ir atviru mąstymu <…> . Visada eik į pasaulį, bet kokį pasaulį, su atvira širdimi!“

Etiopija yra labai spalvinga šalis. Labiau norėčiau pasakyti: jei tu pasiruošęs susipažinti su Etiopija, tu eik su atvira širdimi ir atviru mąstymu. Tu neturėk išankstinių nuostatų. Tau sunku išmokti ir sužinoti, nes pas tave gyvena baimė, kad ten sunku, nesaugu. Visada eik į pasaulį, bet kokį pasaulį, su atvira širdimi!

Ir aš džiaugiuosi, kad atvykau į Lietuvą be jokių nuostatų ir pradėjau nuo nulio, nebijojau klausinėti, sužinoti, susipažinti, suklysti ir tada – išmokti, atsiprašyti…


 

Kalbėjosi Akvilė Muliuolytė

 
Norintiems sužinoti daugiau apie Eskedar kavą – eskedarcoffee.com 

 
 
 

© klasika-tradicijos.lt