Edgaras Dega Paryžiaus Operoje

Edgaras Dega „Baleto klasė“ (fragmentas), 1874. Baleto šokėjos ir jų motinos laukia eilėje pas egzaminuotoją – XIX a. baleto meistrą Žiuli Pero (Jules Perrot). Nuotr. metmuseum.org

Paryžietiškas rudens akcentas – Orsė muziejuje (Musée d’Orsay) veikianti paroda „Dega operoje“ („Degas à l’Opéra“), atverta Paryžiaus operai šiemet minint 350-uosius įkūrimo metus. Žymiajam XIX amžiaus prancūzų dailininkui Edgarui Dega, garsėjusiam ir iki šiol pirmiausia atpažįstamam kaip baleto šokėjų tapytojui, opera buvo viso gyvenimo meilė ir visatos centras.

Edgaro Dega kūryboje – XIX amžiaus Paryžiaus operos portretas.

 

Visą kūrybinį gyvenimą Edgarui Dega (Edgar Degas) opera buvo jo erdvė bei jo visatos centras. XIX amžiaus Paryžiuje opera buvo ir viso miesto kultūrino gyvenimo „širdis“, lankomiausia spektaklių vieta, kurioje kas vakarą ant scenos galėjai išvysti įspūdingus pastatymus, scenografijas bei šimtus artistų.

 

Edgaras Dega „Baleto repeticija scenoje“, 1874 m. Nuotr. metmuseum.org / H.O. Havemeyer kolekcija

Operos senoje ir užkulisiuose

 

Operoje E. Dega tyrinėjo ne tik žiūrovų salę ir sceną, ložes ar fojė – jam buvo įdomūs ir užkulisiai, repeticijų salės. Jis prisirišdavo prie šokėjų, dainininkų, orkestro muzikantų, žiūrovų.

Už scenos spektaklių pasakos E. Dega atrodo ir žiaurią realybę – socialinį baleto šokėjų pažeidžiamumą bei priklausymą nuo turtingų operoje besilankančių vyrų, vadinamųjų „abonentų“ (pranc. „abonnés„).

Pakampiuose ir užkulisiuose šmirinėjantys vyrai elegantiškais juodais kostiumais ne be reikalo vaizduojami E. Dega paveiksluose.

1875 metais Paryžiuje pastačius naująjį operos pastatą – Garnier Operą (Opéra Garnier) – be atskiro įėjimo salės – „Abonentų Rotondos“ bei slaptų patalpų balerinų stebėjimui buvo įrengta ir oficiali prabangi patalpa – „scena“ už scenos, skirta „abonentų“ susitikimui su šokėjomis.

 

Eksperimentatorius

 

Savo uždaroje mikrovisatoje dailininkas nuolat eksperimentavo – rinkosi keisčiausius stebėjimo kampus, netikėtus apšvietimo kontrastus, studijavo judesius ir gestus. E. Dega paveiksluose regime drąsiai išcentruotus personažus, dažnai vaizduojamus iš nugaros, su „nukirptomis“ galvomis ar rankomis. Dailininko balerinos ne tik grakščiai nusilenkia scenoje, bet ir žiovauja, kasosi, tamposi užkulisiuose bei repeticijų metu.

 

 

Daugiausia Edgaro Dega kūrinių yra saugoma Orsė muziejuje, Paryžiuje, kuriam priklauso didžiausia pasaulyje impresionistų ir postimpresionistų kūrinių kolekcija.

Siekdamas pripažinimo Edgaras Degas ne kartą eksponavo savo darbus impresionistų parodose ir paprastai yra siejamas su impresionizmu, tačiau pats niekada nemėgo būti priskiriamas kuriai nors meno judėjimo krypčiai.

 

Parengta pagal musee-orsay.fr ir metmuseum.org informaciją.

 

INFORMACIJA:

PARODA: „Dega Operoje“ (pranc, „Degas à l’Opéra)“

VIETA: Orsė Muziejus (Musée d’Orsay) Paryžiuje: m.musee-orsay.fr

LAIKAS: 2019 rugsėjo 24 – 2020 sausio 19 d.

image_print