Aromatinė Laimės Kiškūnės biografija: pažintis su geriausiomis Bulgarijos rožėmis

Rožės distiliavimui skinamos anksti ryte dar nenukritus rasai.

2007-aisiais baigiau skaityti kelerius metus trukusį aromaterapijos seminarų ciklą ir pradėjau mąstyti apie tolesnę aromatinę veiklą. Kaip tik tada, kai šalia atsirado visokio plauko „kompanionių“, matyt pajutusių pinigų kvapą, iš savo aromatų draugo, natūralių kvapiųjų substancijų eksperto Christopherio McMahono ir jo žmonos Suzanne gavau neįtikėtiną dovaną — 700 profesionalių autorinių skaidrių su aromatiniais augalais, atarų gaminimo ir kitų unikalių aromatų išgavimo technologijų detalėmis; o be to dar 14 to meto geriausių pasaulio distiliuotojų adresų ir 14 rekomendacijų jiems apie mane, kaip aistringą kvapų kultūros puoselėtoją, edukatorę, gyvenančią tolimame krašte, apie kurį tuo metu mažai kas buvo girdėjęs, ypač kvapų kultūros, aromaterapijos, tvarios gyvensenos, kokybiškų aromatinių substancijų atžvilgiu.

Christoferis visa tai man padovanojo kaip žmogui, „kuris suvokia santykį tarp šaltinio ir distiliavimo ir yra dokumentavęs šitą darbą filmuodamas ir fotografuodamas“…

 

Autorė Laimė Kiškūnė – kvapų menininkė, parfumerė, kvapų studijos įkūrėja. Nuotr. © Giedrė Ališauskaitė

Aromatinė biografija: kelionės į aukštąjį aromatų pasaulį pradžia

 

Tuo metu mano archyve jau buvo du filmai apie Provanso levandas, unikali medžiaga apie laukinio nerolio sodą ir jo distiliuotoją Ange‘ą Grase, taip pat medžiaga iš pirmųjų aromatinių-botaninių ekspedicijų.

Tai įvertinę Christopheris ir Suzanne parašė: „Mes atiduodame tau kaip dovaną pačių geriausių distiliuotojų adresus, nes tai galbūt padės tau nukeliauti į įvairias šalis ir nufilmuoti dokumentinę medžiagą apie kiekvieną distiliuotoją. Tai būtų pats nuostabiausias dalykas iš visų, nes tuomet galėtum šį reiškinį pristatyti pasauliui ir kiekvienam žmogui, susidomėjusiam kvapais. Tebūnie tai tiesiog mūsų širdžių susitarimas.“
Tai buvo fantastinė dovana. Iki šiol suvirpu prisimindama tą jausmą, patirtą daugiau nei prieš 10 metų.

Prisipažįstu, Christopherio sąlyga nukeliauti, susipažinti, nufilmuoti, dalintis, pasakoti apie aromatų pasaulį ir jo kūrėjus man be galo patiko, nes ji visiškai sutapo su mano pažiūromis. Nebuvo lengva tai įgyvendinti ir dėl objektyvių priežasčių ir dėl artimosios aplinkos požiūrio… Visgi pavyko surengti aromatinių-botaninių ekspedicijų Lietuvoje ir įvairiose pasaulio vietose. Viena jų — 2011 m. kelionė su nemaža grupe į Bulgariją skinti rožių pas vieną geriausių rožių distiliuotojų, su kuriuo susipažinau ir iki šiol bendrauju dėka Christopherio rekomendacijų.

 

Pažintis su geriausiomis Bulgarijos rožėmis. Kilmės vietos nuoroda

 

Jau greit bus 5 metai, kaip Bulgarijoje išdistiliuotam autentiškam damaskinių rožių eteriniam aliejui (toliau – rožių ea) buvo suteiktas kilmės vietos sertifikatas. Norėtųsi plačiau pakalbėti apie rožių ea arba – rožių otą.

Rožių eterinis aliejus dar vadinamas otu. Tai – persų kalbos žodžio itr arba attar arabizuotas trumpinys. Itr persų kalboje reiškia tiesiog kvepalus. Tas pats žodis paplito ir arabų, ir hindi kalbose.

„Kadangi rožių otas yra viena brangiausių aromatinių substancijų pasaulyje, nenuostabu, kad ją mėginama kaip tik įmanoma klastoti.

Ypač stengiamasi klastoti Bulgarijos rožių otą.“

Todėl tikro ea distiliuotojai ėmėsi ilgokai užtrukusio proceso — suteikti rožių ea autentiškumo garantiją. Po devynerius metus trūkusių teisinių procedūrų Bulgarijos rožių ea gamintojai savo produkto pavadinimą „Българско розово масло“ („Bulgarsko rozovo maslo“) 2014 m. rugsėjo 27 d. galiausiai įregistravo Bendrijoje kaip saugomą geografinę nuorodą (SGA) ir saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN).

Tokius sertifikatus turi Rokforo sūris, Šampanės šampanas, Konjako regiono konjakas. Kad įgytų tokį orų sertifikatą, distiliuotojas turi įrodyti, kad rožių žiedai buvo surinkti tradiciniame rožių regione Bulgarijoje, kad buvo griežtai paisoma distiliavimo proceso subtilybių ir kad aliejus pasižymi esminėmis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis, būdingomis tik to regiono rožių aliejui.

 

Rožės botanika

 

Bot. Rosa damascena, Rosaceae, erškėtinių šeima.

Rožinių arba erškėtinių šeimos atstovė Rožė — tai viena iš seniausiai žmogaus auginamų gėlių žemėje.

„Autentiška pirmapradė rožė toli gražu nėra panaši į tas daugialapes ir pilnavidures savo šiuolaikines gentaines, kurias auginame sodeliuose ir darželiuose, kuriomis taip gėrimės ir kurias mielai dovanojame.“

Stambų kiaušinišką erškėčio, rožės pramotės, žiedą sudaro penki taurėlapiai, viršum kurių yra išsidėstę penki vainiklapiai. Šių rožių žiedlapių vainikas iš pradžių yra taisyklingo apskritimo formos, bet vėliau, kai žiedams subrendus žiedlapiai uždengia vienas kitą, šis sustambėja ir išsiplečia į visas puses.

Poetai ir mąstytojai rožę vadina kvapų motina ir sodų karaliene. Apie rožę, jos žiedų grožį, niuansuotą ir taurų kvapą ir gydomąsias savybes, apie jos vardų kilmę įvairiose kalbose prirašyta tomų tomai, tačiau ji vis tebėra slėpininga. Nusakyti ar aprašyti mintis ir jausmus, kuriuos sukelia rožės kvapas, nėra lengva. Sakoma, kad jis tarsi žėri ar lieja spindesį, įsigauja į slapčiausias mūsų širdies ir sielos kerteles ir atgaivina jose slepiamus gaivalingus potroškius ir labiausiai pakylėtas svajas. Damasko rožė (Rosa damascena) dar kartais vadinama tiesiog parfumerių rože.

 

Rožių istorija

 

Nežinomas dailininkas, Rojaus sodas, Aukštutinis Reinas, maždaug 1410-1420, aliejus ir tempera ant medžio, Städelio meno institutas, Frankfurtas prie Maino

Paleobotanikų teigimu, rožė paplito pasaulyje iš trijų kultūrinių zonų. Viena jų buvo senovės Artimieji Rytai: Babilonija, Persija ir Sirija. Iš čia rožė pateko į kitą svarbų jos kultivavimo centrą — antikinę Graikiją, ir Romą. Trečiajam arealui priklauso Indija, Kinija ir Japonija.

Jau antikoje iš rožių buvo gaunamas kvapus rožių vanduo, kiek vėliau rožių žiedus ir pumpurus imta distiliuoti alembikuose ir maceruoti mirkant riebaluose. Šiandien rožių substancijos yra svarbios bazinės medžiagos tiek kvepalų bei kosmetikos pramonėje, tiek aromaterapijoje.

Kaip antikos žmonės suvokė rožių substancijas galime spėlioti. Tačiau žinome, kad jie jas naudojo kvepalų ir vaistų gamybai. Rožės ir lelijos minimos kaip pagrindinės kvepalų ir kvapiųjų aliejų substancijos Mino Graikijoje. Kasinėjant Jeriche Erodo rūmus atrastas pasagos formos indas, skirtas kvapiesiems aliejams gaminti. Tokie indai iki šiol naudojami Turkijoje rožių aliejui gaminti.

„Pompėjos kvepalininkystėje vyravo rožės. Kampanės rožės buvo vertinamos už jų stiprų kvapą.

Rožių aliejus, kuriuo buvo įtrinamas kūnas, Romoje buvo populiariausia esencija. Šio aliejaus kaina nebuvo labai didelė, mat rožių būta vietinių. Ispanijos vilos I m. e. amžiuje garsėjo rožių, kurios žydi dukart per metus, sodeliais.

Dioskūridas (I. a. m. e.) rašo, jog rožių substancijos skiriamos gydyti galvos skausmui, virškinimo, odos ir ginekologinėms ligoms. Romėnų raštija liudija, kad svarbus vaidmuo rožėms buvo skirtas gimtadienių, vestuvių ir laidotuvių ceremonijose.
Viduramžių Europoje rožės simbolizavo uždaro, vidinio Rojaus sodo paslaptį. Europos klasikinės medicinos gydytojas Mikalojus Kalpeperis 17 a. rožę siejo su astrologine Venera.

 

Bulgarijos rožių eterinis aliejus (otas). Istorija

 

Bulgarijos plynaukštėse rožės buvo kultivuojamos dar Antikos laikais, kai čia gyveno trakai. Apie jų auginimą rašo Plinijus Vyresnysis (23–79 m. m. e.). Savo Gamtos istorijos XXI knygos 10-ajame skyriuje jis aprašo 12 rožių rūšių — vardus suteikdamas pagal provincijas ir miestus, kuriose jos buvo auginamos. Vieną iš jų jis vadina Trakijos rože (Trachiniam), kuri, anot Plinijaus, esanti ne tokia ryškiai raudona (minus rubentem) kaip Mileto (Milesiam). Taigi į tuometinę Romos imperiją įėjusi Trakijos provincija (pietinė dabartinės Bulgarijos teritorija) jau tada buvo vienas iš rožių auginimo centrų.

„<…> į tuometinę Romos imperiją įėjusi Trakijos provincija (pietinė dabartinės Bulgarijos teritorija) <…> buvo vienas iš rožių auginimo centrų.“

Vienoje dabartinio Bulgarijos Chisarios miestelio, istorinio Diokletianopolio, romėnų kapvietėje datuojamoje 4 amžiumi, buvo rasta raudonas žydinčias rožes vaizduojančių freskų.

Rožių industrija Bulgarijoje suklestėjo osmanams išplėtus valdas Balkanuose. Istorija mena net tikslią datą — 1593 m. vasario 25 d. sultonas Muradas III Edirnės vyriausiajam sodininkui įsakė pasirūpinti rožių kultivavimu rūmų reikmėms.

Nuolat skendintys vėsiame rūke ir nepaprastai tyrame ore rožių laukai Bulgarijos kalnų slėnyje, kuriame distiliuojamas vienas geriausių pasaulyje rožių otas.

Paieškos ilgai netruko — pasirodė, kad tuometinės Rytų Rumelijos Kazanleko slėnis, esantis vos už kelių šimtų kilometrų nuo Edirnės, įsiterpęs tarp dviejų lygiagrečiai dunksančių kalnų masyvų — šiauriau esančios Stara Planinos, ir pietuose besidriekiančios Sredna Goros, yra stačiai sukurtas eteringosioms rožėms.

Nuo tų laikų Bulgarijoje auginama gališkųjų ir muskatinių rožių hibridinė eterinė forma, trisdešimtlapė damaskinė rožė (Rosa damascena „trigintipetala“), arba tiesiog damaskinė rožė.

Taigi Bulgarijoje rožių pramonė gyvuoja daugiau nei 300 m. Per tą laiką rožės buvo kruopščiai selekcionuojamos, siekiant atrinkti labiausiai kvapnias, daigiausiai ea turinčias ir atspariausias iš jų.

20 a. daugiausiai rožių eterinio aliejaus, tiesa, ne aukščiausios kokybės, buvo gaunama SSSR – 8-ajame dešimtmetyje per metus jo derlius pasiekdavo 4 tonas. Tai milžiniškas kiekis. Antroji šalis pagal rožių ea kiekį buvo Bulgarija. Tačiau Bulgarijos rožių ea buvo laikomas geriausios kokybės pasauliniu mastu. Nemažai rožių aliejaus dar pagamindavo Prancūzija ir Marokas.

1990-ais eterinių rožių pasaulyje įvyko perversmas. Į rinką įsiveržė Turkija ir tapo rimčiausia Bulgarijos konkurente. Mat Turkijoje vienu metu įsisteigė net kelios bendros su prancūzais kompanijos. Tačiau šiuo metu rožių aliejaus rinka vėl persigrupuoja. Su SSSR žlugimu išnyko ir rožių aliejaus gamyba. Pastaruoju metu prancūzų kompanijos stengiasi ieškoti pigesnių šaltinių — jos superka rožių konkretą trečiose šalyse, Egipte, arabų šalyse ir jau savo įmonėse Prancūzijoje iš jo gamina rožių absoliutą.

Taigi rožių oto lydere tampa Bulgarija. Ir dabar čia gegužę ir birželį būdinga drėgmė, debesuotumas ir krituliai sukuria kone tobulas sąlygas eteriniam aliejui rožėse susidaryti, o viršum rožių laukų tvyrantis oras yra tarsi pati gyvybės versmė.

 

 

Kas rožėse kvepia?

 

Damaskinių rožių aliejuje šiuolaikinė GC/MS nustato daugiau kaip 1000 aromatinių ingredientų. Karotenų skilimo produktas, β-damascenonas, nepaisant jo itin mažo kiekio, yra pagrindinis rožių kvapo lėmėjas. Rožių oksidas, damaskonai, jononai taip pat svarbūs rožių aromatui. Biologinis, aromaterapinis rožių aliejaus aktyvumas susijęs su tokiais svarbiais monoterpeinoidais kaip citronelolis, citronelalis, geraniolis, nerolis, eugenolis, β-feniletilo alkoholis, farnezolis.

Bulgarijos rožių otas itin vertinamas parfumerijoje, nes juo išbaigiamos sudėtingos kvepalų kompozicijos. Otas sutvirtina kvepalus, pailgina kvapo trukmę, suteikia jam sklandumo, tvirtumo ir lakumo.

 

Rožių eterinio aliejaus (oto) sudėtis

 

Rožių otas susideda iš dviejų itin svarbių komponentų – kietojo, lengvai besikristalizuojančio, stereopteno, kuris fiksuoja ea aromatą ir skystojo eleopteno, kuris kvepia nepaprastai turtingai — gėlių ir vaisių, taip pat pipiringomis medaus ir karamelės gaidomis.

Mano mylimo Bulgarijos rožių oto chromatogramoje matyti, kad jo kvapą rožės sukomponavo iš β-damascenono, α-damaskono, rožių oksido, fenetilo alkoholio, nerolio oksido, burboneno, humuleno, muroleno, kopaeno ir daugybės kitų subtilių ingredientų. Jame yra nemaži kiekiai citronelolio, citronelalio, geraniolio, linalolio, nerolio, eugenolio, farnezolio, todėl šis otas pasižymi ir puikiu aromaterapiniu aktyvumu.

Perspėjimas: Dėl žymesnių citronelolio, linalolio, geraniolio ir eugenolio kiekių rožių aliejus priskiriamas prie alergizuojančių. Todėl prieš naudodami ant kūno rožių aliejų, pasidarykite odos lopo testą.

 

Rožių eterinio aliejaus (oto) naudojimas

 

Bulgarijos Stara Planinos rožių derlius alembike.

Bulgarų profesorius P. Nikolovas, ilgus metus tyrinėjęs rožių naudojimą bulgarų liaudies medicinoje, 1941 m. išleido studiją Rožė kaip vaistas. Šioji studija sukėlė Bulgarijos mokslininkų susidomėjimą.

20 a. penktajame dešimtmetyje klinikiniais tyrimais buvo įrodyta, jog rožių aliejus harmonizuoja širdies ritmą (padeda nuo aritmijos) ir skatina žaizdų bei opų gijimą.
Taip pat buvo nustatytas jo spazmolizinis poveikis, susijęs su tiesioginiu miotropiniu poveikiu.

Japonų mokslininkų tyrimai nustatė, kad įkvėpus pačiulių ir rožių ea —sumažėja adrenalino. Manoma, kad tai įtakoja citronelolis, geraniolis ir pačiulolis. Šie ea gali būti naudojami gyvensenos įtakotų sutrikimų reguliavimui – nuo persivalgymo ar hipertenzijos. (1)
Rožių eterinis aliejus itin vertinamas dėl poveikio emocijoms ir yra įrodytas jo efektyvus antidepresinis poveikis. (2)

Rožių aliejus veikia kognityvines smegenų funkcijas. 2009 m. japonų mokslininkai ištyrė, kad rožių CO2 ekstraktas gali būti efektyviai naudojamas kovai su demencija, nes mažina specifinę neuronų atrofiją ir jų irimą. (3)

 

Rožių eterinis aliejus aromaterapijoje

 

Populiarioje aromaterapinėje literatūroje rožių substancijos rekomenduojamos kaip hormonus balansuojančios, ypač sulaukus vyresnio amžiaus. Galiausiai net apskritai lėtina organizmo senėjimo procesus.
Teigiama, kad rožių substancijos padeda įveikti PMS, menstruacinius skausmus ir nuotaikų svyravimus.

Prancūzų medicininėje aromaterapijoje rožių otas rekomenduojamas vaikams nuo baimių ir naktinių košmarų. Taip pat sergantiems autizmu, ypač vaikystėje. (4)

 

Rožių substancijų poveikis emocijoms

 

Ankstyvas, rasotas rytas damaskinių rožių sode Stara Planinos plynaukštėje, Bulgarijoje.

Rožių aromatinės substancijos ypač rekomenduojamos moterims, kurios nepakankami pasitiki savo žavesiu ir seksualiniu brandumu, anoreksijos atvejais. Manoma, jog rožių ea padeda įveikti lytinį šaltumą — ir moterims, ir vyrams.

Rožės padeda nuo sudirgimo, streso ir nervinės įtampos. Rožių substancijos ramina nervų sistemą ir padeda gerai jaustis. Mažina pyktį ir choleriškumą. Atveria ir nuramina širdį.

„Rožių kvapas ir substancijos atitraukia mintis nuo kasdienybės problemų, nuskaidrina protą, padeda priimti teisingą sprendimą.

 

Suteikia saugumo jausmą. Atveria širdį ir padeda suvokti pasaulio visapusybę.“

 

Perkeičia nevaisingą pykčio, nusivylimo ir liūdesio energiją į savęs tobulinimo energiją. Sakoma, kad žmonės, kurie dažnai įkvepia rožės aromato, sukelia aplinkiniams simpatiją, yra geranoriški ir neįkyrūs.

Tai stebuklinga tonizuojanti priemonė širdžiai ir protui, kuri sumažina nuoskaudos ir pavydo jausmą, nuramina pyktį ir išlaisvina nuo įtarumo.

 

Rožių eteriniai aliejai odai

 

Rožių substancijos gerina odos barjerinę funkciją: padidina keratinocitų diferenciaciją ir slopina hiperproliferaciją (suaktyvėjęs keratinocitų vystymasis, kaip žvynelinės atveju), tokiu būdu pagerindamos odos tekstūrą. (5) Bauman 2007 m. nustatė, kad rožių aboliutai, ekstraktai ir ea didina keratinocitų diferenciaciją; skubina pažeisto odos barjero atsikūrimą; pastebimai pagerina odos tekstūrą padidindami natūralaus drėkiklio filagrino. (6)

Peržvelgus visą eilę tyrimų galima daryti išvadą, kad rožių substancijos:

– yra nuostabus odos tonikas;
– stabdo odos senėjimą;
– puikiai drėkina, ramina, ir mažina raukšles;
– atkuria odos ląsteles;
– veikia kaip antiseptikas;
– vėsina ir švelniai sutraukia;
– suteikia odai ypatingo spindesio.
Rožių otas pasižymi savybe prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Pagerina ląstelės apykaitos procesus ir skatina kolageno gamybą.

 

Rožių substancijų įvairovė, olfaktoriniai kūriniai ir kvepalai

 

Rožių odekolonas Unda Prisca.

Rožių kvapas jau daugelį metų mane laiko savo magiškoje erdvėje.
Rožių abatijos kvapas Provanse – 2002 m.
Pirmasis sandūris su rožių ataro distiliuotojais Indijoje – 2008 m.
Pirmoji ekspedicija – 2007 m. ir antroji rožių ekspedicija  – 2009 m. Irano rožių soduose.

Pirmoji uostomojo meno paroda, kurią rengėme VDA 2010 m. kartu su olfaktorinio meno grupe Hortus apertus ir Sibirkos rožynu, skirta rožių sodo, žmogaus ir rožės santykio olfaktoriniam apmąstymui.
2012 m. kartu su Hortus apertus VDA organizavome konferenciją „Rosa mundi“.

Sekančiais metais panirau į profesionalių kvepalų su rožėmis kūrimą. 2017 m. gimė galutinis Rose eau de cologne variantas, kurio kompozicijoje yra 16,4% rožių oto.
Naujausias kūrinys – serumas su rožėmis ir sausmedžiais pasirodė 2019 m.

Iš rožių gaminamos visos įmanomos kvapiosios substancijos: aliejai ir atarai, rūhai ir konkretai, absoliutai ir otai, kvepalai ir kosmetikos priemonės, sirupai ir eliksyrai, džemai ir žiedlapių pudros, distiliuojami hidrolatai.

Patarimai: Naudojant gryną rožių otą reikia būti dėmesingiems, geriau jį sumaišyti su kokybišku migdolų ar simondsijų aliejumi, nes grynas otas stipriai veikia ne tik fizinį, bet ir emocinį bei mentalinį kūną. Nebūtina išsitepti ta brangia karališka substancija, pakanka pasikvėpinti vienu kitu lašeliu aliejinio mišinio arba tiesiog jos įkvėpti.

Galima paimti šviežių rožių žiedlapių, juos pamerkti į šaltinio vandenį ir palaikyti keletą valandų vidurdienį, kol žiedlapiai atiduos savo kvapnią žinią vandeniui. Toks rožių vanduo nuostabiai kvepės ir turės švelnių gydomųjų savybių. Panašiai homeopatiškai veikia ir distiliuotas rožių vanduo. Jeigu distiliuojamas subtiliai, palengva, jis virsta dieviška substancija. Tikro rožių vandens kvapas dažnam atveria supratimą ne tik apie rožes, bet ir apskritai apie tikrąją aromaterapiją. Rožių vanduo toks universalus, kad tinka beveik visiems ir viskam.

„Nemainyčiau taurės gero rožių vandens ir į vyną. Taurėje rožių vandens telpa vyno skonis ir aromatas…

Beje, geruose vynuose taip pat aptinkamos tos pačios aromatinės medžiagos – rožių oksidas, fenetilo alkoholis, geraniolis…“

 


 

Rožių derlius kraunamas į alembikus

Rožių otas, kuris atkeliauja į mūsų studiją, išdistiliuojamas šeimos ekologiniame ūkyje. Su ta šeima mane sieja šilta ir kūrybinga draugystė jau daugelį metų. Maloniai stebina tų žmonių profesionalumas, kūrybingumas ir aistra rožėms, kitiems aromatiniams augalams. Tam, kad išdistiliuotų 1 kg rožių eterinio aliejaus, jie turi surinkti apie 4 tonas rožių žiedlapių, o jei pasitaiko sausi ir nepalankūs metai, prireikia ir 5 tonų rožių žiedlapių 1 kg rožių substancijos išdistiliuoti. Tokie metai yra tikra nelaimė rožių augintojams ir distiliuotojams.

Vietovėje, kurioje auga tos puikios rožės, yra vienas aukščiausių rožių sodų — apie 800 m virš jūros lygio. Aukštis itin svarbus rožių kvapui — kuo rožės auga aukščiau, tuo gauna daugiau drėgmės bei vėsumos ir tuo tampa kvapnesnės.

Rožių žiedai renkami anksti, kol rožės rasotos, įdienojus rožių eterinio aliejaus žymiai sumažėja. Distiliuojami ką tik surinkti, švieži žiedai. Dažniausiai rožės distiliuojamos vandeniu, kartais kombinuotu būdu — vandeniu ir vandens garais, kurie cirkuliuodami alembike padeda rožių žiedlapiams nesulipti, nesusiklijuot į gumulus. Rožių distiliavimas yra sudėtingas menas.

Rožės yra jautrios šalčiui, karščiui, dirvožemio rūgštingumui, drėgmės pokyčiams, ekologiškuose ūkiuose rožės niekuo nepurškiamos, taigi jas puola parazitai, todėl rožių aliejaus lašo kaina yra didžiulė, nekalbant apie žmogiškuosius resursus, kurie reikalingi tinkamai prižiūrėti rožių sodui. Jam reikia nuolatinės priežiūros. Nepakanka ateiti ir nuskinti žiedus.

Tekstas: Laimės Kiškūnės

Nuotraukos: Laimės Kiškūnės, iš ekspedicijos Stara Planinos rožių laukuose 2011 m.

www.laimekiskune.lt

www.undaprisca.com

 

NUORODOS:

1 Haze, S., Sakai, K., Gozu, Y. (2002) ‘Effects of fragrance inhalation on sympathetic activity in normal adults’. Japanese Journal of Pharmacology 90. 247-253.

2 Perry N., Perry E. (2006) ‘Aromatherapy in the management of psychiatric disorders: clinical and neuropharmacological perspectives.’ CNS Drugs 20.4.257-280.

3 Suresh Awale, Chihiro Tohda, Yasuhiro Tezuka, Makoto Miyazaki, Shigetoshi Kadota. (2009) Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine Volume, Article ID 131042, 1-8.

4 Dominique Baudoux receptūros vaikams.

5 Casetti, F., Wolfle, U., Gehring W., and others. (2011) ‘Dermocosmetics for dry skin: a new role for botanical extracts.’ Skin Pharmacology and Physiology 24, 6, 289-293.

6 Baumann LS. (2007) Less-known botanical cosmeceuticals. Dermatologic Therapy 20, 330-342.

 

©Laimė Kiškūnė, Kazimieras Seibutis
Stara Planina, Bulgarija–Vilnius,
2007-2011-2019

image_print