Apie laimingus Tailando dramblius ir sveiką tajų maistą…

Kasmet egzotiškame Tailande apsilankanti dao instruktorė Edita Šimkutė – Esenku dalijasi išskirti vertais pastebėjimais apie šalies viduje sparčiai besikeičiantį požiūrį į gyvūnų verslą, sąmoningėjantį turistą, o taip pat apie sveiką tajų maistą bei sėkmingai namuose Lietuvoje prigijusią tailandiečių virtuvę…

 

Jodinėjimą drambliais keičia bendravimas

 

Tenka išvysti, kad nemažai agentūrų, organizuojančių keliones į pietryčių Aziją, vis dar siūlo jodinėjimo po džiungles drambliais pramogą. Pašnekovė Edita Esenku pasakojo, kad pačiame Tailande kasmet sparčiai daugėja informacijos apie tai, kad tokia pramoga gyvūną luošina.

„Dramblių verslas pas juos yra labai didelis, bet tai keičiasi, – pastebėjo moteris. – Prieš keturis metus mirgėjo daugybė lankstinukų apie jodinėjimą ant dramblių ir jokios informacijos apie tai, kad tai gali juos žaloti. Po kelių metų priėjusi prie tų pačių stendų mačiau, kad jodinėjimą ant dramblių teikia jau nedaug kas, bet atsirado labai daug dramblių prieglaudų, angliškai vadinamų „Elephants’ sanctuary“. Jose savo darbus „atidirbę“ drambliai, dabar gali gyventi praktiškai laisvą gyvenimą, o prie turistų tiesiog priviliojami maistu. Ant jų niekas nejodinėja, bet galima juos pašerti, pakalbinti, numaudyti.“

Pasak moters, tenka ir ilgokai palaukti, kol drambliai susidomės jiems siūlomais skanėstais ir prieis.  Maistu juos galima privilioti prie upės ir tuomet maudyti.

„Sako, kad drambliams patinka vanduo bei patinka kai juos maudo, – pasakojo Edita. – Jei turistai juos pakasys šepečiais – jie taip pat nieko prieš.  Ir, nors žmogus vis dar kišasi į jų gyvenimą, tai yra žymiai geriau už gyvenimą, kurį jie gyveno ankščiau, kai buvo išnaudojami kaip transporto priemonės.

Keičiantis žmonių požiūriui į gyvūnų išnaudojimą, keičiasi labai daug dalykų.“

„Kad dramblio nežaloti, galima sėdėti tik ant jo sprando, už ausų.

 

Kai ant nugaros yra nešuliai, tai drambliui labai kenkia – atsiranda nuospaudos, nuograndos, negijančios žaizdos…“

Moteris atskleidė ir svarbius, ne visuomet dar plačiai skelbiamus faktus apie dramblius žalojančio jodinėjimo pasėkmes:  „Kad dramblio nežaloti,  galima sėdėti tik ant jo sprando, už ausų. O kai ant nugaros yra nešuliai, tai drambliui labai kenkia – atsiranda nuospaudos, nuograndos, negijančios žaizdos ir panašūs dalykai.“

 

Profilius keičiantys žvėrynai

 

Šių metų pradžioje nuvykusi į Tailandą Edita pastebėjo ir besikeičiantį šalies gyventojų požiūrį į nelaisvėje laikomus gyvūnus: „Anksčiau Tailande buvo populiarūs zoologijos sodai, jų buvo labai daug. Kaip pas mus Lietuvoje jau yra daug pasipriešinimų prieš gyvūnų cirką, taip ir pas juos dabar zoologijos sodai jau keičia savo profilį. Pavyzdžiui, dabar juose siūloma nusifotografuoti su tigrais.

Šiais metais taip pat buvau ten apsilankiusi – tigrai gyvena gana didelėse erdvėse.“

Pasak Editos, jos šiemet Čiangmajuje aplankytas tigrų centras „Tiger Kingdom“ (liet. „Tigrų karalystė“)  jau puoselėja idėją ilgainiui pradėti paleidinėti tigriukus į laisvę. Tačiau, kad  jie sugebėtų išgyventi, tai turi vykti laipsniškai.

„Kadaise už grotų laikyti gyvūnai dabar yra žymiai arčiau laisvės,- teigė pašnekovė. – Vėlgi, žmogus kišasi, bet manau, kad tai tik laiko klausimas.

Požiūris į gyvūnus keičiasi visame pasaulyje, įskaitant ir Tailandą, bei Tailando turizmo sektorių. Turistas keičiasi ir diktuoja madą. Jei jis atvažiuoja iš Europos ir supranta, kad tai yra gyvūno išnaudojimas, tai tailandiečiai tiesiog prisitaiko prie kitokių jo poreikių.“

 

Tajų virtuvė – tinkama net išrankiems

 

Editos veikla ir gyvenimo būdas yra itin susiję su sveika gyvensena bei mityba. Neatsitiktinai Tailande pažinta spalvinga tajų virtuvė sėkmingai prigijo ir moters namuose Lietuvoje.

„Tailandas yra ta šalis, kur aš galiu pavalgyti bet kurioje kavinėje, – atskleidė Edita, prisipažindama, kad yra gana išranki. – Aš nevartoju karvės pieno produktų, cukraus, gliuteno. Saldumynus tajai daro su cukrumi, bet jie viską gamina su ryžiais. Jei gamina patiekalą su makaronais, tai bus ryžių makaronai. Pas tajus nepriimta naudoti karvės pieno produktų tiek daug kaip pas mus, labai didelis salotų pasirinkimas. Jų maistas visada šviežias, lengvas ir labai greit pagaminamas, tad tajų virtuvė labai lengvai įsiliejo į mūsų namus.

Tailande, žinoma, yra specifinių prieskonių, kurių aš visuomet sau parsivežu – kafyrinio laimo lapelių, šviežios citrinžolės, galangal (švelnesnio imbiero atitikmens). Namuose dažnausia naudoju Kajeno pipirus (švelnesnę čili versiją), kuris turi malonų šildantį poveikį. Tailandietiško šviežumo, pačiai gaminant patiekalus, nepavyksta išgauti, bet mėgstu interpretuoti.“

Pasak pašnekovės, viešint Tailande galima užsirašyti į maisto ruošimo pamokas ir patiems išmokti bent keletą tailandietiškų receptų.

„Paskutinės kelionės į Tailandą metu Čiangmajuje užsirašiau į tajų patiekalų gamybos pamokas,- pasakojo ji. – Kitais metais būtinai tai pakartosiu. Man labai patiko tailandietiškos sriubos su kokosų pienu, daržovėmis ir grybais (gali būti aštri arba švelni versija), pad-thai patiekalas su ryžių makaronais ir daržovėmis, ryžiai su tofu ir ananasu.“

Edita atskleidė, kad tajų troškiniai su ananasais – jos šių metų atradimas: „Kai Tailande pas meistrą paragavau krevečių su ananasu, o vėliau ir mano pamėgtą daržovių su ryžiais ir ananasu versiją, panorau išmokti gaminti su ananasu. Tad mūsų virtuvėje šis vaisius dažniausiai atsiranda ne tam, kad suvalgytumėm šviežią, o kad atsidurtų keptuvėje.

Tailandiečiai praktiškai visiems savo patiekalams turi versijas: su tofu, vištiena, žuvimi ar krevetėmis. Tad ir mes namie varijuojame, dažniausiai sriubas verdame su krevetėmis ir daržovėmis, o ryžius su ananasu pagardiname tofu, pad-thai patiekalą su ryžių makaronais mėgstame gaminti tiesiog su grybais. Tajų patiekalai pagardinami sojos ir žuvies padažu, kurių lengvai randu ir Lietuvos prekybos centruose.“

 

 





 
 
 

 

© klasika-tradicijos.lt

image_print