2020-ji – UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metai

Vilniaus senamiesčio vaizdas. Aut. nežinomas. Skaidrė iš V. K. Jonyno archyvo, ape 1950–1980 m. Nuotr.© Lietuvos dailės muziejus | Inv.nr. LDMarch_ 00829

UNESCO, arba tiksliau, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos, nare Lietuva tapo 1991 metų spalio 7 dieną, neilgai trukus po Nepriklausomybės atkūrimo.

Šiemet, 2019-aisiais, jau skaičiuojame 25 metus, kai į Pasaulio paveldo sąrašą, kaip ypatingos reikšmės visai žmonijai vertybė, buvo įtraukta pirmoji mūsų šalies vietovė – Vilniaus istorinis senamiestis. 2020 metais 20 metų nuo įregistravimo Pasaulio paveldo sąraše sukanka ir kitai neginčijamai krašto vertybei – Kuršių Nerijai. 

2020 metus Letuvos Respublikos seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais,

 

Lietuvos vietovės UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

 

Pasaulio paveldo sąrašą sudaro  visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinės kultūros ir gamtos vertybės. Vilniaus istorinis senamiestis  į jį buvo įrašytas pirmasis -1994 metais, inicijuojant visuomenės veikėjai Ugnei Karvelis, vėliau tapusiai ir Lietuvos ambasadore prie UNESCO.

Kernavės piliakalniai: Aukuro kalnas, Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas. Nuotr. © Lietuvos etnokosmologijos muziejus | Inv.nr. LEM AV 1861

Šiame garbingame sąraše yra dar trys išskirtinę visuotinę vertę turinčios Lietuvos vietovės – tai Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktas ir, žinoma, Kuršių Nerija.

Kuršių Nerijos smėlio kopų pusiasalis, kurio išlikimui nuolat kyla grėsmė dėl gamtos stichijų bei neteisingos žmogaus veiklos, buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą 2000 metais. Todėl šiemet bus minimas įrašymo 20-metis.

Mūsų šalies preliminariame paveldo sąraše yra ir 2017 m. pateikta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“. Kauno miesto 1919–1940 m. architektūrinis paveldas 2015 m. buvo įvertintas Europos kultūros paveldo ženklu.

Į preliminarųjų Pasaulio paveldo sąrašą buvo siūlomas ir Trakų istorinis nacionalinis parkas – jis buvo įvertintas, kaip vietovė, turinti nacionalinę reikšmę.

Įdomu tai, kad Vilniaus istorinis senamiestis – vienas didžiausių senamiesčių Šiaurės Europoje – kartu su kitomis šešiomis pasaulio paveldo vietovėmis yra įtrauktas į maršrutą Romantiškoji Europą„. Maršrutas „Romantiškoji Europa“ yra dalis UNESCO ir žurnalo „National Geographic“ projekto „Pasaulio paveldo kelionės. Europa„.

 

Paveldas – ne tik tik materialus

 

Po UNESCO organizacijos stogu registruojami ne tik pasaulio miestai ar vietovės. Be Pasaulio paveldo sąrašo yra ir Reprezentatyvus žmonijos nematerialios kultūros paveldo sąrašas, taip pat Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis.

Nidos kopos. Sklandytojų kopos gūbrys. Aut. Bernardas Aleknavičius, 1977 m. © Lietuvos jūrų muziejus | Inv.nr. LJM LIF 1355

Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą yra įtraukta Kryždirbystė ir kryžių simbolika, Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse ir tradicinės lietuvių muzikos fenomenas – Lietuvių polifoninės dainos „Sutartinės.

 

Baltijos kelio ir Radvilų dokumentai – „Pasaulio atminties“ registre

 

Tarptautiniame registe „Pasaulio atmintis“ registruojami rankraščiai, dokumentai bei jų kolekcijos, turintys neįkainojamą vertę ir liudijantys pasaulio istoriją.

2009 metais į šį UNESCO registrą buvo įrašytos dokumentų kolekcijos „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ bei Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibiotekos kolekcija. Pastarojoje kartu su Radvilų giminės korespondencija yra ir daug valstybinės reikšmės dokumentų bei sutarčių.

Šis Radvilų giminės archyvas buvo pradėtas kaupti Nesvyžiuje, buvusioje LDK ir dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, 1570 metais, Mikalojui Kristupui Radvilai Nesvyžių pasirinkus savo rezidencija.

Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija yra išblaškyta po daugelio valstybių archyvus. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi fondai Nr. 1280 „Radvilos“ ir Nr. 459 „Radvilų skolų nagrinėjimo komisija“ – iš viso daugiau nei 10 tūkst. bylų.

Prieš du metus į šį „Pasaulio atminties“ registrą įrašytas ir Liublino unijos aktas – vienintelis išlikęs 1569 metų Liublino unijos dokumentas, antspauduotas lietuviškos pusės didikų. Šis dokumentas yra saugomas Centriniame senųjų aktų archyve Varšuvoje,

 

Lietuvių kryždirbystės meno paroda „Mediniai stebuklai“. Radvilų rūmų muziejus, 2018 m. Aut. Gintarė Grigėnaitė. © Lietuvos dailės muziejus

UNESCO nominacijos

 

Be garbingų pasaulinės reikšmės sąrašų ir registrų, įvairios žymios Lietuvos asmenybės yra nominuotos UNESCO nominacijomis.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus yra UNESCO geros valios ambasadorius žinių visuomenei.

Olimpinis čempionas Lietuvos disko metikas Virgilijus Alekna yra UNESCO Sporto čempionas.

Lietuvių operos solistė Violeta Urmana yra UNESCO menininkė taikai.

 
 
 

 

Pagal Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos informaciją

 
 
NUORODOS Į NUOTRAUKŲ ŠALTINIUS
 
Vilniaus senamiesčio vaizdas. Skaidrė iš V. K. Jonyno archyvo, ape 1950–1980 m. Nuotr.© Lietuvos dailės muziejus | Inv.nr. LDMarch_ 00829

Kernavės piliakalniai: Aukuro kalnas, Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas. Nuotr. © Lietuvos etnokosmologijos muziejus | Inv.nr. LEM AV 1861

Nidos kopos. Sklandytojų kopos gūbrys. Aut. Bernardas Aleknavičius, 1977 m. © Lietuvos jūrų muziejus | Inv.nr. LJM LIF 1355

Lietuvių kryždirbystės meno paroda „Mediniai stebuklai“. Radvilų rūmų muziejus, 2018 m. Aut. Gintarė Grigėnaitė. © Lietuvos dailės muziejus
 
 
 





 

 
 
©klasika-tradicijos.lt

image_print